Gamybos vadovė patarė nepainioti VCO aliejaus (iš šviežių riešutų) ir kopros aliejaus. „Jų riebalų rūgščių sudėtis kiekis gali būti panašus, tačiau labiausiai skiriasi nesumuilinamų medžiagų kiekis ir sudėtis, ypač bioaktyvių medžiagų (fenolių) kiekis, lemiantis šio aliejaus antioksidacines (t. y. senėjimą lėtinančias) savybes, poveikį odai ir organizmui apskritai.

Šviežių riešutų aliejuje fenolinių medžiagų yra 7 kartus daugiau negu kopros aliejuje (Seneviratne, 2008). Šviežių kokosų aliejuje daug daugiau ir vitamino E bei sterolių (Seneviratne, Nevin tyrimai)“, – papildė ji. Dėl mažesnės antioksidantų koncentracijos kopros aliejai greičiau genda (oksiduojasi). Rafinuoti aliejai genda dar greičiau, ir tai galioja visiems aliejams, ne tik kokosų.

Žinant, kad riebalų/aliejų oksidaciją skatina deguonis ir UV spinduliai, peršasi išvada, kad naudojant tokį aliejų ant odos, ypač vasarą, odos būklę ne pagerintume, bet netgi atvirkščiai – pablogintume. Gali paspartėti odos džiūvimas, glebimas, atsirasti pigmentinių dėmių, ypač jei organizmas nusilpęs. Kiek tie pokyčiai gali būti akivaizdūs ir greiti, – sunku pasakyti, nes mūsų odos sveikata priklauso nuo daugybės dalykų, ne vien nuo to, ką ant jos tepame.

Taigi, apskritai telieka ir vėl pakartoti banalią frazę – aliejus aliejui nelygu.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

• Kad kokosų aliejus būtų šalto spaudimo – nerafinuotas ir nedezodoruotas;
• Kad kokosų aliejus būtų ekologiškas (KODĖL)? Ekologiško aliejaus gamyboje leidžiami tik mechaniniai spaudimo būdai, be to, nenaudojamos cheminės medžiagos nei auginimo, nei riešutų apdorojimo, nei spaudimo ir aliejaus apdorojimo stadijose;
• Prastesnę nors ir nerafinuoto kokoso aliejaus kokybę išduoda aliejaus karstelėjęs skonis, pakankamai intensyvus jo aromatas ir pan. Jei kokoso aliejaus kvapas, buvęs malonus iškart po pakuotės atidarymo, po kažkurio laiko pakito ir tapo nemalonus, tai yra dar vienas prastesnės kokybės nerafinuoto aliejaus požymis;
• Geriausias kokosų aliejus yra gaminamas iš kokosų riešutų.