Nors neretai linkstama manyti, jog nikotinas ar alkoholis ne tokia skaudi blogybė kaip narkotikai, vis dėlto bet kokios psichoaktyviosios medžiagos grėsmingos žmogaus sveikatai. Visais įmanomais būdais ne su pasekme, o priežastimi raginantys kovoti specialistai primena: vaduotis iš priklausomybių liūno – ilgas ir didelių pastangų reikalaujantis kelias. 

Visa veiksnių sistema

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėjos dr. Aušros Želvienės teigimu, į priklausomybes nuo psichoaktyviųjų medžiagos skirtingi žmonės linkę ne vienodai. 

„Tai priklauso tiek nuo genetinių, biologinių, psichologinių, tiek socialinių ir išorinių veiksnių. Ir paprastai ne nuo vieno jų, o nuo pakankamai sudėtingos tų veiksnių visumos“, – aiškino pašnekovė. 

Pavyzdžiui, priklausomybių tikimybė labai stipriai koreliuoja su žmogaus gyvenamąja aplinka. Ir tai tik vienas iš gausybės socialinių elementų. Kalbant apie išorinius veiksnius, jų taip pat gali būti įvairių, nuo stresų, traumų iki prastų arba, priešingai, gerų gyvenimo įvykių ir pan. 

Polinkis į priklausomybes siejamas ir su tam tikrais asmenybės bruožais: labiau išreikštu impulsyvumu, nerimu, aukštesniu depresyvumo lygiu, pakankamai žema savikontrole, taip pat svarbiais veiksniais įvardijami socialinė izoliacija bei egocentrizmas, koncentravimasis į savo malonumus, vardija NTAKD atstovė. 

Slepiasi po saugiais vardais

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia ne tik priklausomybių anaiptol nemažinančios tabako gaminių transformacijos, bet ir periodiškai atsirandančios naujos svaiginimosi medžiagos. 

Pastarosios rinkoje įsitvirtina kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalai, kurie imituoja jų poveikį, tačiau neretai slepiasi po maisto papildų, vaistų, saldainių ir kitais veidais, taip pat platinami kaip nosies purškalai ar skystis elektroninėms cigaretėms. 

„Labai dažnai nėra žinoma, kokia tai psichoaktyvioji medžiaga, koks galimas jos poveikis, galiausiai – kiekis“, – vieną opiausių problemų įvardija A. Želviene. 

Kadangi tokių nelegaliose laboratorijose pagamintų preparatų vartotojai nežino, ką ir kokiomis dozėmis vartoja, tai tampa ir pagrindine apsinuodijimų ar net mirčių priežastimi.

Ar tai būtų kvaišalai, ar kitos psichoaktyviosios medžiagos, labiausiai jų poveikiui pažeidžiama grupė – jaunimas. Specialistės teigimu, didžiulę žalą patiria ne tik įvairios dar tik bręstančių vaikų, paauglių organizmo sistemos – tokiame amžiuje greičiau išsivysto ir priklausomybė. 

Pirmoji pagalba – šeimoje

„Narkotikų problemai spręsti reikia visų įsitraukimo. Mokykloms parengtos rekomendacijos, ką reikėtų daryti, kaip reaguoti į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ir, žinoma, labai reikšmingas pačių tėvų vaidmuo – jie savo vaikus mato kiekvieną dieną ir gali greičiausiai pastebėti kažkokius pokyčius. Todėl labai svarbu, kad tėvai artimai bendrautų su savo vaiku, esant poreikiui suteiktų paramą bei pagalbą ir jam nereikėtų ieškoti išorinės pagalbos“, – sako pašnekovė. 

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, jog klaidinga manyti, kad rūkymas – ne tokia jau grėsminga blogybė: „Tiek elektroninės, tiek paprastos cigaretės organizmą veikia nuo viršaus iki apačios. Nikotinas turi neigiamos įtakos faktiškai viskam, pradedant plaukais, oda, akimis, gerkle, lūpomis ir baigiant plaučiais, širdimi bei kitais organais“. 

O kadangi smegenis veikiantis nikotinas sukelia malonumo jausmą, žmogus tampa priklausomas nuo šios medžiagos. 

Kaip pastebi pašnekovė, vis dar gajus ir įsitikinimas, jog elektronines cigaretes galima rūkyti uždarose patalpose kaip neva mažiau kenksmingas savo ir aplinkinių sveikatai. „Manoma, kad jei jos neskleidžia tokio nemalonaus kvapo kaip tradicinės cigaretės, tai ir nekenkia. Tačiau tai netiesa. Pasyvus elektroninių cigarečių rūkymas taip pat kelia pavojų, todėl jų vartojimas draudžiamas visose vietose, kur ribojamas ir įprastų cigarečių rūkymas“, – primena NTAKD atstovė. 

Išdrįsti pirmajam žingsniui

Veiksmingiausiomis alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis įvardijami tokių produktų kainų didinimas, prieinamumo bei reklamos mažinimas. 

„Lietuva minima kaip vienas geriausių pavyzdžių, kuri šių priemonių laikosi ir daro tai sėkmingai. Todėl turime ir mažėjantį alkoholio vartojimą, – sako A. Želvienė. – Kalbant apie rūkymą, norėtųsi, kad šis žalingas įprotis tiesiog išeitų iš mados tarp jaunimo. Žinoma, labai svarbu didinti jaunimo bei suaugusiųjų sąmoningumą – kad cigaretės nebūtų toleruojamos, kad suaugusieji aktyviai stebėtų tiek savo vaikus, tiek apskritai nebūtų tolerantiški rūkymui visuomenėje.“

Priklausomybių problemas pasiruošęs spręsti gausus būrys specialistų: pagalbos galima kreiptis tiek į savo šeimos gydytoją, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius psichologus, tiek į priklausomybės ligų centrų medikus, o norintieji atsikratyti priklausomybės nuo nikotino raginami skambinti į šių metų pradžioje įsteigtą Nacionalinę metimo rūkyti telefoninę liniją 1819. 

„Pagalbos tinklas yra pakankamai išvystytas – svarbiausia pasiryžti ir žengti tą pirmąjį žingsnį“, – drąsina NTAKD atstovė. 

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir prevencijai, nors tenka pripažinti, jog šioje srityje poveikis nepasireiškia taip gretai, kaip norėtųsi. 

Būtinos nuoseklios pastangos

„Galime pasidžiaugti, kad tiek politikai, tiek visuomenė suprato, kad vis dėlto tai aktuali problema, kuri tiesiog neišsispręs: ją reikia spręsti aktyviai, įtraukiant kuo daugiau institucijų siekti bendrų tikslų, kas šiuo metu ir vyksta“, – kalbėjo A. Želvienė. 

Kaip sako specialistė, prevencija pirmiausia turėtų būti paremta mokslo įrodymais grįstomis priemonėmis, nes šioje srityje žmonės neretai mano turį pakankamai žinių ar tiesiog intuiciją. 

Be to, svarbios ne tik išgrynintos prevencijos priemonės, kvalifikuoti specialistai, bet ir aktyvių savivaldybių, kurios įgyvendins tas reikiamas priemones, tinklas. 

Galiausiai, pašnekovės žodžiais, sėkmingus rezultatus gali užtikrinti tik ilgalaikės, sistemiškos, įvairius tikslus ir priemones apimančios pastangos, o tai reiškia, kad prevencija tiek savivaldybėse, tiek valstybiniu lygiu turėtų būti vykdoma nuosekliai, o ne prišokamai ir fragmentiškai. 

„Taip pat labai svarbu atliepti realią situaciją bei rasti tą tašką, į kurį aktualiausia koncentruotis ir nukreipti sistemingą prevenciją. Nes visko vienu metu padaryti tiesiog nepavyks“, – apibendrino pašnekovė. 

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.