Neurologai įspėja, kad popiečio miegas yra susijęs su demensijos (įgytos silpnaprotystės, psichinių funkcijų išsiderinimo dėl pažeistų galvos smegenų) rizika. Per dažnas arba per ilgas miegas (ilgiau nei 9 valandas per parą) gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Didžiausią įtaką įprotis nusnūsti dieną turi brandaus amžiaus moterų organizmui, prigulančių pailsėti po sunkaus fizinio krūvio. Prancūzų mokslininkų, išanalizavusių daugiau kaip 5000 žmonių duomenis, teigimu, dėl to reikėtų sunerimti.
Miego perteklius, kaip ir jo trūkumas, organizmui yra visiškai nenaudingas. Tyrimai rodo, kad kas penktam reguliariai pietų metu miegančiam žmogui pablogėjo intelekto testo rodikliai. Gali būti, kad labai padidėjęs mieguistumas dieną yra vienas iš progresuojančių kognityvinių sutrikimų ankstyvųjų požymių. Kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonėms, miegantiems daugiau nei 9 valandas per parą, susilpnėjo protiniai gebėjimai. Kitaip tariant, šie duomenys įspėja apie ankstyvą Alzheimerio ligos stadiją (tai labiausiai paplitusi silpnaprotystės forma).
Taip pat yra duomenų, kad ilgas miegas sukelia ir kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas. Dėl to ir toliau rekomenduojama miegoti maždaug po 8 valandas per parą.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
Kitas faktas
Komentarai (2)