XIII – XIX amžiuje moterų alpimas buvo visiškai natūralus dalykas. Tų laikų mados (itin lieknas it vapsvos liemuo) versdavo damas dėvėti smarkiai suspaudžiančius korsetus, kurie trukdydavo normaliam kvėpavimui. Taigi savaime suprantama, kad oro trūkumas pasireikšdavo sąmonės netekimu. Korsetai, galima sakyti, jau praeityje, tačiau alpimas vis dar liko. Kas kaltas ir ką daryti?

Alpimas – tai trumpas sąmonės netekimas, galintis atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pats alpimas tikrai nėra liga. Alpimo mechanizmas labai paprastas: sąmonės netenkama tuomet, kai dėl tam tikrų organizmo sutrikimų į smegenis nepatenka pakankamas deguonies kiekis.

Tarp dažniausiai pasitaikančių alpimo priežasčių galima įvardinti neurologinius sutrikimus, kurie susiformuoja nuo fizinio arba psichologinio streso. Fizinio streso apraiškomis gali būti tvankus oras, skausmas, fiziškai pasireiškiantis jaudulys ir t.t. Psichologinio streso – baimė (ne tik daiktų, pavyzdžiui adatų, bet ir emocijų, pavyzdžiui pokalbio), nerimas ir t.t. Sąmonės galima netekti ir nuo per didelių fizinių krūvių: didelio svorio, greito bėgimo ir t.t.

Neretai sąmonės netenka rūkantieji, o ypatingai – rūkančios. Taip nutinka dėl to, kad rūkaliai dažnai serga lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, taigi deguonis sunkiau perduodama visam kūnui. O kaip minėjome – būtent deguonies trūkumas ir sukelia alpimą. Žmonėms, kurių kraujospūdis nepastovus, alpimą gali sukelti staigus perėjimas iš horizontalios padėties į vertikalią. Taip pat alpimo priežastimi gali būti perkaitimas, alkis, nuovargis, vėmimas, perdozuotas kofeino ar alkoholio kiekis ir t.t.

Žinoma, alpimas gali būti ir rimtų ligų simptomas. Jei alpstate pakankamai dažnai, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus.