Stipri alerginė reakcija (anafilaksija) gali sukelti šoką, ūminį kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių nepakankamumą (gyvybei pavojingą būklę).

Jautresniems žmonėms anafilaksija gali pasireikšti iš karto, tačiau taip pat gali pasireikšti tik po kelių valandų nuo alergenų patekimo į organizmą. Anafilaksiją gali sukelti patys įvairiausi dalykai: vabzdžių nuodai, žiedadulkės, lateksas, maisto produktai bei medikamentai ir t.t.

Anafilaksijos metu galima pastebėti bėrimus ir patinimus dažniausiai veido srityje. Dažnas atvejis, kad ištinsta gerklė, tuomet žmogui darosi sunku kvėpuoti. Kraujo spaudimas sumažėja, sutrinka vidaus organų veikla. Anafilaksinį šoką gali lydėti galvos skausmai, svaigimas, nesiorientavimas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

Kaip apsisaugoti

Tiems, kuriems bent kartą gyvenime buvo anafilaksinis šokas, reikėtų visuomet šalia savęs nešiotis specialius vaistus. Siekiant išvengti sunkios alerginės reakcijos dažniausiai naudojamas adrenalinas, gaminamas ampulėse. Tačiau tokius preparatus gali skirti tik gydytojas.

Adrenalino poveikis trumpalaikis, todėl taip pat reikėtų turėti antialerginių preparatų. Tačiau bet kokiu atveju po anafilaksinio šoko reikėtų kreiptis į gydytoją.

Jei ištiko alerginė reakcija su anafilaksijos šoko požymiais:

• Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą;
• Nukentėjusiajam duoti adrenalino. Jei nėra dusulio požymių, duoti antialerginių vaistų;
• Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros, kad kojos būtų šiek tiek aukščiau nei galva;
• Atlaisvinkite drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti;
• Neduokite nukentėjusiajam gerti;
• Jei nukentėjusįjį pykina, paverskite ant šono, kad vėmimo atveju jis nepaspringtų;
• Jei žmogus nustoja kvėpuoti, pradėkite širdies masažą.