Sakoma, kad jaunimas – mūsų ateitis. Norėdami išsiaiškinti, kokia bus naujoji sveikatos priežiūros specialistų karta, nusprendėme pakalbinti mediciną studijuojančius studentus. Deja, užduotis pasirodė ne iš lengvųjų – net ir užtikrinus visišką konfidencialumą, norinčių pasipasakoti teko gerai paieškoti. „Iš universiteto galima išlėkti vien dėl to, kad kažkam nepatinki. Aš negaliu rizikuoti“, – prasitarė Kauno medicinos universitete studijuojantis jaunuolis.

Vis dėlto mums pavyko rasti studentę, kuri sutiko atsakyti į kelis klausimus.

Papasakokite apie save.
Esu Rūta (vardas pakeistas – red.), man 21 metai. Studijuoju mediciną Vilniaus universitete.

Kiek laiko praėjo nuo medicinos studijų pradžios?
Ketveri metai.

Ar esate jomis patenkinta?
Tikrai taip. Nesigailiu, kad čia įstojau ir, net jei būtų galimybė, neperstočiau kitur.

Kokie didžiausi medicinos studijų trūkumai?
Kai studijuoji patinkantį dalyką, nelabai lengva rasti trūkumų (šypsosi – red.). Visgi yra keletas. Pavyzdžiui, reikalai su knygomis – biblioteka neturi jų pakankamai, kad gautų kiekvienas kurso studentas (mūsų kurse jų yra apie 180), tad kai kurias iš jų neišvengiamai tenka pirkti, o jos, kaip žinia, nėra pigios. Be to, kai kurie dėstytojai atvirai kritikuoja įvairią literatūrą, tačiau iš ko mokytis – nepasako. Trečia – neretai būna taip, kad seminarai mums vyksta dar prieš paskaitas – ateinam į juos kiek pasimetę, o tada paskaitoj beprasmiška sėdėti, nes jau visa teorija buvo išdėstyta seminaro metu.

Kaip ruošiami būsimieji medikai? Ko iš jų reikalaujama?
Šiandien į medicinos studentų galvas bandoma sukišti kuo daugiau informacijos per kuo trumpesnį laiką, neduodant pakankamai laiko įtvirtinti šiuos įgūdžius praktiškai. Žinoma, praktikos mes turime, tik ne tiek daug, kiek norėtųsi (šypsosi – red.). Stengiamasi paruošti visapusiškai išsilavinusius specialistus, kad jie ne tik mokėtų diagnozuoti ligas ir jas gydyti, bet ir išmanytų teisinius niuansus, statistiką. Iš mūsų reikalaujama nei daug, nei mažai – būti pačiais geriausiais savo srityje.