Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.
 
Nedrįskite savęs gailėti!
 
Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis prieš tave nusiteikęs... Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas gi pagailės?
 
O kaip tik šito daryti ir negalima.
 
Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nereikėtų, nes gailestis ne mažina įtampą, o priešingai – dar labiau didina ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.
 
Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės fone išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:
 
– virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),
– apatinė depresija,
– hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),
– vegetacinė kraujagyslių distonija,
– bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.
 
Patarimas. Gailestį sau paprastai geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais ir tėvais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais arba augintiniais.
 
Įveikti asmenines psichologines problemas, anot specialistų, itin veiksmingai padeda savanoriavimas. Iš tiesų atsiras daugybė vietų, kur jūsų pagalba bus labai reikalinga, pradedant vaikų globos, senelių namais ir baigiant gyvūnų prieglaudomis.