Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje minima širdies nepakankamumo savaitė. Šiemet dėl karantino nebus masinių akcijų, atkreipiančių visuomenės dėmesį į šią ypatingą ir sudėtingą ligą, tačiau apie širdies nepakankamumą, turintį ypač aukštą mirtingumo rodiklį, kalbėti būtina. 

Pagal susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių Lietuva yra viena ES lyderių. Apie 130 tūkst. mūsų šalies gyventojų diagnozuotas lėtinis širdies nepakankamumas. Pasaulyje širdies nepakankamumu serga apytiksliai 26 mln., Europoje – apie 15 mln. žmonų. Šie skaičiai kasmet vis didesni, o susirgusiųjų amžius – jaunėja. 

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė teigia, kad situaciją apsunkina pandemija bei karantinas, dėl kurių nėra galimybių skirti pakankamai dėmesio lėtinių ligų prevencijai ir gydymui. 

Širdies nepakankamumas – tai liga, kai širdis nepajėgia prisipildyti krauju ir tinkamai jo išstumti. Apie tai praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, jausmas, lyg krūtinėje kažkas spurdėtų, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į įkalnę, kartais – net paprasčiausiai vaikštant. Šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 sulaukusių 40-mečio ir jį perkopusių žmonių. 

Statistika žiauri: kas antras žmogus, praėjus penkeriems metams po širdies nepakankamumo nustatymo, miršta. 10 metų išgyvena tik ketvirtadalis. 

Vis dėlto širdies nepakankamumo diagnozė nereiškia, kad širdis tuoj sustos. Doc. dr. D.Žaliaduonytė sako, kad profilaktinės priemonės ir laiku pradėtas efektyvus, inovatyvus gydymas gali labai pagerinti širdies nepakankamumu sergančiojo gyvenimo kokybę. Didžiausias pavojus, kad pacientai į gydytojus neretai kreipiasi per vėlai, kai būklė jau kritinė. Tada medicinos galimybės būna labai ribotos. 

Lietuviai, pastebi doc. dr. D.Žaliaduonytė, yra kantrūs žmonės, daugelis nemėgsta varstyti gydymo įstaigų durų. 

„Žmogus daug metų turi aukštą kraujospūdį, bet jo tiesiog nematuoja, turi širdies ritmo sutrikimų, bet juos ignoruoja, nes juk nėra laiko tirtis. Jis stengiasi prisitaikyti, susigyventi su savo liga. O ji – nenumaldomai progresuoja. Nuo širdies nepakankamumo nesigydant nepasveikstama“, – pabrėžia kardiologė D.Žaliaduonytė. 

Sergantieji širdies nepakankamumu ir turintiems aukštą kraujospūdį turi ypatingai saugotis COVID-19 infekcijos – jie priklauso rizikos grupei. 

„Gydymas, sergant širdies nepakankamumu, tikrai yra, tik reikia nepavėluoti. Kartais būna, kad pacientas, gydymo metu sulaukęs pagerėjimo, nusprendžia nebevartoti paskirtų vaistų“, – apie tai, dėl ko būtina šviesti visuomenę, kalba D.Žaliaduonytė. 

Žinoma kardiologė sako, kad ne kiekvienas dusulys yra širdies nepakankamumo požymis, šios ligos negalima nusistatyti sau pačiam, ją gali diagnozuoti tik gydytojas. Kardiologams labai svarbu mokyti pacientą atskirti, kada jau laikas kreiptis į specialistą, kada pradėti gydymą, kaip jį teisingai tęsti.