Šių metų pasaulinės sveikatos dienos, kuri kasmet minima balandžio 7-ąją, šūkis – „Mažas įkandimas – didelė grėsmė“. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant šiltajam sezonui, kai vis daugiau laiko praleisime gamtoje, primena apie grėsmę, kurią mums kelia erkės. Įsisiurbus erkei galime užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu.
 
Vilniečiai serga daugiausiai
 
Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena dažniausių erkių platinamų ligų. Nuo šios ligos registracijos pradžios 1991 m. Laimo liga persirgo 35694 Lietuvos gyventojų, iš jų 7864 (22 proc.) Vilniaus miesto gyventojai. Lyginant du pastaruosius dešimtmečius sergančiųjų Laimo liga ženkliai padaugėjo tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje.
 
Vilniečiai Laimo liga serga dažniau nei kiti šalies gyventojai. Kasmet jie sudaro 20-29 proc. visų susirgusiųjų borelioze šalyje. 2013 m. duomenimis, sergamumo Laimo liga rodiklis Vilniaus mieste buvo 13,98 atv./10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu visos Lietuvos rodiklis mažesnis – 8,68 atv./10 tūkst. gyventojų. Iš viso 2013 m. Vilniaus apskrityje šia liga susirgo 969 asmenys, Lietuvoje – 2567.
 
Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad vidutiniškai 30 proc. susirgusių Laimo liga vilniečių, užsikrėtė Vilniaus miesto teritorijoje, daugiausiai – Nemenčinės plento, Valakupių, Žaliųjų ežerų, Antakalnio, Vingio parko, Lazdynų, Fabijoniškių, Baltupių, Šeškinės, Dvarčionių miško parkuose, 15 proc. – Vilniaus rajono, 7 proc. – Trakų rajono miškuose, 1 proc. – užsienyje (Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kt.), 47 proc. kitose Lietuvos vietovėse.
 
Skiepų nuo Laimos ligos nėra. Todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo jos – atsargus elgesys gamtoje. Erkinis encefalitas – sunki liga Erkinis encefalitas yra viena sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų. Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, nereti sunkūs liekamieji reiškiniai.
 
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ir Vilniaus mieste sergamumas šia liga didėjo. Tačiau daugiausiai erkinio encefalito atvejų užregistruojama Trakų rajone, čia sergamumo rodiklis siekia 4,3 atv. / 10 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Vilniuje – 1,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų, o visoje Lietuvoje – 1,7 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
 
Vilniaus apskrities gyventojai šia liga dažniausiai užsikrėtė lankydamiesi būtent Trakų apylinkėse: Trakų rajone – 43 atv. (36 proc.), Vilniaus rajone – 29 atv. (24,4 proc.), Vilniaus mieste – 8 atv. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis (59 proc.) erkiniu encefalitu užsikrėtusių asmenų kaip užsikrėtimo priežastį nurodo erkės įsisiurbimo faktą, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės užsikrečia vartodami nevirintą ir/ar nepasterizuotą ožkų, karvių pieną ar jo produktus. 2013 m. per ožkos pieną užsikrėtė trys vienos šeimos nariai Vilniaus rajone.
 
Viena iš patikimiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių yra skiepai. Kasmet nuo erkinio encefalito pasiskiepija vidutiniškai virš keturių tūkstančių sostinės gyventojų.
 
Venkime susidūrimo su erkėmis
 
Užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu įmanoma praktiškai visur. Baltijos šalių teritorija yra endeminė šios infekcijos teritorija. Mūsų šalies miškuose ir pievose jų daugėja kasmet. Erkės – labai nereiklūs ir neįnoringi gyviai, kuriems pakanka vos kartą per metus pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Vienintelis jų priešas yra sausra. Tuomet jos žūsta arba traukiasi į drėgnas vietas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad iškylaujant gamtoje, reikėtų vengti pamiškių ir aukštos žolės. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniausiai randamos lapuočių miškuose, sodybose, soduose, net miestų parkuose.
 
Todėl keliaudami į mišką nepamirškite apsisaugojimo priemonių – viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai gerai priglundantys prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti prigludusios prie kūno. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad galėtumėte lengvai pastebėti erkę. Galvą patartina aprišti skarele. Galima naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias priemones.
 
Jeigu pastebėjote įsisiurbusią erkę
 
Namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis ar gėlių puokšte. Jų gali būti ir ant drabužių. Tad grįžus iš miško, būtina apžiūrėti visą kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Erkės mėgsta įsisiurbti į švelnesnės odos vietas, todėl kol jos atranda tinkamą vietą ropodamos po kūną, gali praeiti net valanda. Vilkėtus drabužius būtina išskalbti arba išvėdinti saulėtoje vietoje.
 
Įsisiurbus erkei, reikia ją kuo greičiau pašalinti – suimti ją kuo giliau ir atsargiai ištraukti. Įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti. Ištirti erkę netikslinga, nes ne visos net ir užsikrėtusios erkės sukelia ligą. Apie mėnesį būtina stebėti savo savijautą ir atsiradus pirmiesiems į gripą panašiems požymiams ar paraudonavus įsisiurbimo vietai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.