Džiugu tiems, kurie niekuomet nesusidūrė su ne itin simpatingais, tačiau labai dažnai pasirodančiais svečiais – tarakonais ir skruzdėmis. Iš kur jie atkeliauja? Kaip jie gyvena? Ir kaip juos išprašyti lauk?

Tarakonai

Tarakonų rūšių yra daugybė, tačiau dažniausi mūsų namų svečiai – raudonieji Blattella germanica, užaugantys iki 10-16 mm. Jų patelės į specialią lervutę padeda 30-40 kiaušinėlių, kur jie saugiai bręsta maždaug mėnesį laiko. Tuomet iš lervutės išsirita mažiukai tarakoniukai, dar vadinami nimfomis. 50-60 dienų bėgyje šie mažyliai sparčiai auga ir pasiekia suaugusių tarakonų dydį. Nesunku paskaičiuoti, kaip greitai progresuoja tarakonų populiacija: per 20-30 savo gyvenimo savaičių viena patelė padeda 10 tokių lervučių, kurių kiekvienoje gyvena 30-40 palikuonių.

Tarakonai – tikri keliaunininkai. Į Šiaurės Ameriką ir Europą jie atkeliavo iš Azijos, taigi jų populiacija pasiskleidė praktiškai po visą pasaulį. Paprastai tarakonai mėgsta šilumą, tačiau gali prisitaikyti ir prie šaltų žiemų, juk lauke nakvoti tikrai netenka, kai yra tiek daugybė gerai šildomų namų. Tačiau be šilumos tarakonams būtina dar viena išgyvenimo sąlyga – maistas. Jiems tinka viskas: ir mūsų maisto likučiai, ir oda, ir muilas, ir netgi popierius. O ir vandens įprastai netrūksta. Tiesiog rojus, o ne gyvenimas.

Kadangi tarakonai per visą dieną apsilanko pačiose įvairiose vietelėse – nuo kanalizacijos vamzdžių iki jūsų lėkštės, jie po visur nešioja infekcijas, kurios gali sukelti rimtus žarnyno sutrikimus. Taigi kovojame su tarakonais ne tik dėl to, kad jie tiesiog ne itin patrauklūs, bet ir dėl to, kad jie kelia rimtą grėsmę sveikatai. Deja, ši kova dažniausiai trunka visą amžinybę, nes tarakonai labai atkaklūs ir anksčiau ar vėliau dažniausiai sugrįžta.