Kosulys, lydimas švokštimo ir sunkaus kvėpavimo, kelia susirūpinimą. Ypatingai tuomet, jei kosulys pasirodo netikėtai, priepuoliškai, o vos jam praėjus ir vėl jaučiatės puikiai. Toks kosulys – dažniausias bronchinės astmos požymis.
Pavojaus signalas
Jei kalbėtume labai supaprastintai, tai bronchai – tai vamzdeliai, per kuriuos oras patenka į plaučius. Plaučiai orą apdoroja ir per kraujotaką pasiunčia deguonį į visą kūną. Normaliai funkcionuojantys bronchai be jokių trugdžių praleidžia orą, taigi žmogus gali laisvai kvėpuoti.
Jei žmogus serga bronchine astma, sustreikavę bronchai sukuria kliūtis laisvam kvėpavimui. Astma pasireiškia priepuoliais, kurie ištinka, kai į bronchus patenka kokie nors dirgikliai (kiekvienam žmogui jie gali būti skirtingi): tabako dūmai, nešvarus oras ir t.t. Šie dirgikliai sukelia bronchų susiaurėjimą, gleivinė paburksta ir pradeda formuotis gleivės. Visa tai ir trukdo laisvai kvėpuoti.
Ankstyvoje ligos stadijoje priepuoliai dažniausiai nebūna kenksmingi: netikėtai tampa sunku įkvėpti ir pasirodo kosulys. Jei astma negydoma pirminėse stadijose – bronchai po truputėlį siaurėja (sienelės sustorėja, o kai kurie bronchų vamzdeliai aplamai “suauga” ir nepraleidžia oro). Siaurėjantys bronchai vis dažniau sukelia dusulį ir vis dažnesnį kosulį, kuris galiausiai perauga į astmą.
Skirtingos astmos atmainos
Egzistuoja kelios astmos atmainos. Jos padalintos atsižvelgiant į tai, kas sukėlė bronchų susiaurėjimą:
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (1)