Kartais atrodo, kad mitybos rekomendacijos keičiasi taip pat dažnai, kaip mados tendencijos. Jeigu jaučiatės pasiklydęs ir nebežinote kokius maisto produktus naudoti sveika, o kokius geriau palikti parduotuvių lentynose, pats laikas atsigręžti į mokslą ir įsiklausyti, ką sako maisto tyrėjai. Šį kartą visas dėmesys – kenčiantiems nuo padidėjusio cholesterolio.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis, tai riebi, į vašką panaši medžiaga, gaminama kepenyse. Ji aptinkama kiekvienoje gyvoje mūsų organizmo ląstelėje ir yra būtina mūsų gyvybinėms funkcijoms. Cholesterolis mums reikalingas kaip vanduo, baltymai ar angliavandeniai. Organizmas naudoja jį kaip statybinę medžiagą visoms organizmo ląstelėms, iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai. Jis taip pat dalyvauja tulžies, reikalingos riebalams virškinti, ir vitamino D, reikalingo kaulams stiprinti, sintezėje.

Cholesterolis gali būti „geras“ arba „blogas“. Abi rūšys organizme atlieka skirtingas funkcijas. „Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jo funkcija – iš gamybos vietos kepenų ir žarnyno gleivinės cholesterolį pernešti į periferinius audinius ir kraujagysles. „Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jo užduotis – neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse.

Labai svarbus ne tik bendras lygis (iki 5,2), bet ir santykis tarp MTL ir DTL cholesterolio. Žalingas tiek „gerojo“ cholesterolio sumažėjimas, tiek „blogojo“ padidėjimas, ir apskritai – per didelis bendras cholesterolio lygis.

Blogi mitybos įpročiai

Medikams pastebėjus padidėjusi paciento cholesterolio lygį, pirmiausia siūloma keisti mitybos įpročius, kadangi būtent maistas turi didžiausią įtaką blogojo cholesterolio susidarymui. Paprastai rekomenduojama atsisakyti riebios mėsos, cukraus, miltinių patiekalų ir alkoholio.

Vis dėlto, net ir pakeistus mitybą ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų, o ir atsisakyti mėgstamų valgių pajėgia ne visi.

Naujausi tyrimai

Neseniai atlikto tyrimo metu buvo ieškoma maisto produktų, kurie normalizuotų ir efektyviai mažintų blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Grupėje, kurios tiriamieji kas dieną turėjo suvalgyti po vieną avokadą, dalyvavo 505 dalyviai, tuo tarpu kontrolinę grupę sudarė 503 savanoriai.

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad tiriamųjų svoris, kūno apimtys ar kūno riebalų kiekis nepasikeitė, tačiau mokslininkus nustebino atradimas, jog per dieną suvartojusieji po vieną avokadą galėjo pasigirti mažesniu cholesterolio kiekiu organizme.