Nemažai daliai žmonių yra reikalinga konsultacija ir pagalba derinant vaistus. Spalio viduryje viename didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje pradėjo veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų, leisianti nesunkiai derinti medikamentus.
Martynas Gelžinis, rūpestingas „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas ir valdybos narys sako, kad ši naujovė padės apsaugoti žmones nuo sveikatai bei gyvybei pavojingų situacijų ir leis padidinti vartojamų vaistų efektyvumą. „Pagrindinis mūsų visų tikslas – gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, todėl naudotis šia sistema verta ir dėl savęs, ir dėl anūkų“, - sako specialistas.
Ne visus vaistus galima suderinti
Pasak vaistininko, mūsų organizmas taip sutvertas, kad vartojant dvi skirtingas medžiagas, galime jų poveikį organizmui sustiprinti arba susilpninti, o kartais netgi iššaukti nepageidaujamą šalutinį poveikį. „Taip pat veikia ir vaistai: vartojant vieną vaistą – viskas yra aišku, tačiau pridėjus antrą vaistą, pirmojo vaisto poveikis gali sustiprėti, susilpnėti, visai išnykti arba kilti kartais visiškai netikėtas ir rimtas šalutinis poveikis. Visų vaistų pavadinimų išvardinti neįmanoma, tačiau kai kurie jų yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, dėl netinkamo kraujo krešėjimą veikiančių vaistų ir medikamentų nuo skausmo vartojimo gali atsirasti opos virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne“, - sako M. Gelžinis.
Anot jo, lengviausia, kai žmogus vartoja dvejus nereceptinius vaistus, kurie tarpusavyje nedera – tokiu atveju, vaistininkas gali nesunkiai rasti reikiamą analogą, nekeliantį pavojaus sveikatai ir derantį su kitu medikamentu. Taip pat problemų nekyla norint tinkamai suderinti receptinį ir nereceptinį vaistus, nes vaistų suderinamumo sistema iš karto pasiūlo geriausią sprendimą. Kai skiriami du receptiniai, tačiau nekompensuojami vaistai, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju ir kartu rasti tinkamiausią vaistų derinį.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai