Tarp visų makroelementų, būtinų, kad moters organizmas normaliai funkcionuotų, kalcis užima ypatingą vietą. Jo deficitas neigiamai atsiliepia visų organų darbui.

Kalcio trūkumas, dar vadinamas hipokalcemija, daugiausia pasireiškia prieskydinių liaukų disfunkcija. Ji diagnozuojama kraujo tyrimais, parodančiais sumažėjusį kalcio kiekį. Tačiau šio makroelemento deficitas gali sukelti visą puokštę kitokių, ne mažiau ryškių simptomų.

Pavojai tyko visur ir visada

Bene labiausiai paplitusi moterų hipokalcemijos priežastis – vitamino D trūkumas. Tokia būklė išsivysto dėl sutrikusios mitybos ir saulės šviesos trūkumo.

Taip pat kalcio organizme gali stigti dėl:

• paveldimų ligų,
• kraujo gamyboje dalyvaujančių organų ligų,
• onkologinių darinių prieskydinėse liaukose.

Menopauzės periodas taip pat paprastai siejamas su kalcio deficitu, mat tokiu laikotarpiu moters organizme sumažėja estrogeno, atsakingo už makroelemento atsargas kaulų audiniuose. Tuomet pradeda formuotis savotiškas uždaras ratas: pasikeitęs hormonų fonas su amžiumi skatina kaulų retėjimą ir kartu senatviniai pakitimai mažina organizmo gebėjimą pasisavinti mineralą iš maisto produktų. Dėl to vyresnėms moterims gydytojai taip primygtinai rekomenduoja įtraukti į valgiaraštį kuo daugiau kalcio turinčių produktų, tokių, kaip žuvis, grūdinės kultūros ir sėklos, riešutai, ankštinės daržovės, kiaušiniai, česnakai, pieno produktai bei žalialapės daržovės (ypač įvairūs kopūstai), – tai vienas iš būdų atkurti tinkamą mineralo pasisavinimo mechanizmą.

Kalcio deficitas gali išsivystyti ir dėl šių priežasčių:

• griežtų dietų,
• žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu ir kava, rūkymo),
• nesaikingo gazuotų gėrimų vartojimo,
• netaisyklingos maisto gamybos,
• ilgalaikio kai kurių vaistinių preparatų vartojimo,
• ekologinių veiksnių (sunkiųjų metalų, toksinių medžiagų poveikio ir panašiai), • pernelyg intensyvių fizinių krūvių,
• per daug sėslaus gyvenimo būdo,
• lėtinių ligų,
• chloruoto vandens,
• streso.

Nuo nuovargio iki mėšlungio

Moterims pirmasis kalcio trūkumo ženklas būna bendras silpnumas ir greitas bei didelis nuovargis. Prie pagrindinių simptomų specialistai taip pat priskiria išsausėjusią pleiskanojančią odą, blankius, lūžinėjančius nagus bei plaukus, prastą dantų būklę. Paveikiama ir dvasinė būsena: didėja įtampa, nerimastingumas, dirglumas. Tremoras bei žarnyno spazmai – irgi neretas simptomas.

Kalcio deficitas pažeidžia nervinių impulsų laidumo raumenyse funkciją, dėl to naktimis pradeda kamuoti mėšlungis ir tirpsta galūnės arba kamuoja jų tinimo pojūtis. Ilgalaikis mineralo stygius galiausiai atsiliepia osteoporoze, taigi ir didesne kaulų lūžių tikimybe.

Kalcis tiesiog būtinas normaliai širdies raumens funkcijai: kai jo trūksta, raumuo nebesusitraukinėja taip, kaip turėtų, taigi ilgainiui vystosi širdies nepakankamumas. Bet ir tai dar ne viskas. Kalcio stygius silpnina imunines organizmo galias, veikia kraujo krešumą.

Tokios patologijos sunkiai gydomos medikamentais, dėl to net gali kilti grėsmė gyvybei.

Medikai pabrėžtinai įspėja, jog kalcio deficito simptomatika moterims gausi, įvairi ir ne visada akivaizdi. Pavyzdžiui:

Nemiga. Užmigti užmiegama, bet nepasiekiama gilaus miego fazė, taigi naktis neužtikrina tinkamo poilsio. Nevisavertis miegas stabdo naujų kaulinio audinio ląstelių augimą.

Antsvoris. Kad ir kokių dietų laikomasi, niekaip nepavyksta atsikratyti nepageidaujamo svorio. Mokslininkai net turi hipotezę, kad žmogaus smegenys, nustačiusios, jog organizmui trūksta kalcio, tai siekia kompensuoti duodamos signalą suvartoti daugiau maisto.

Iš tikrųjų mūsų organizme kalcis laikomas riebalinėse ląstelėse ir saugo jų vientisumą. Netekus kalcio, riebalinis audinys „sudeginamas“ ir sulieknėjama be jokių dietų. Bet medikai tokio proceso nelaiko sveiku, nes jį lemia mineralų apykaitos sutrikimai.

Parestezija. Taip vadinamas nesamų dirgiklių tariamasis jutimas – centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimas, kai oda tirpsta, niežti, dega, šąla, dilgčioja, lyg po ją bėgiotų skruzdėlės.

Kalcis susijęs praktiškai su visais organizmo veiklos ciklais. Tai reiškia, kad ciklai būna normalūs tik tuo atveju, jeigu makroelemento kiekis yra artimas normai. O esama kalcio triptofane, kitose aminorūgštyse. Pastarųjų reikiamas kiekis yra kalakutienoje, sūryje, saulės spinduliuose. Į šiuos kalcio šaltinius ypač turėtų atkreipti dėmesį besilaukiančios moterys, nes jo deficitas trikdo normalią nėštumo eigą, taisyklingą vaisiaus vystymąsi ir augimą.

Su deficitu nejuokaujama

Labai sunkios hipokalcemijos formos gydomos tik stacionare, nes tokia būklė gali kelti rimtą pavojų gyvybei. Vis dėlto daugumą moterims pasireiškiančių kalcio deficito simptomų įmanoma įveikti medikamentais.

Pacientėms skiriami kalcio ir vitamino D preparatai. Papildai su kalciu gali būti bet kokie, svarbu, kad kalcio kiekis juose būtų kuo artimesnis rekomenduojamai paros normai (1,5–2 g). Vitaminas D būtinas, nes gerina kalcio pasisavinimą. Jo dozę gydytojas nustato atsižvelgdamas į individualius pacientės poreikius.

Gydymo veiksmingumas stebimas ir kontroliuojamas atliekant kraujo tyrimus. Tačiau net ir kalcio kiekiui organizme tapus normaliam, jį derėtų pasitikrinti kartą per 3 mėnesius.

Gydymo trukmę vėlgi numato gydytojas. Tik specialistas gali žinoti – pagal moters savijautą, jos amžių, – koks kalcio kiekis reikalingas jos organizmui.

Moterys sudaro atskirą hipokalcemijos rizikos grupę, nes jų organizmui reikia daugiau kalcio. Todėl joms svarbu sekti makroelemento rodmenis ne tik nėštumo metu ir prasidėjus menopauzei, bet ir pasirūpinti kalcio deficito profilaktika.

Sumažinti hipokalcemijos išsivystymo riziką galima tiesiog pakoregavus savo valgiaraštį. Tereikia kiekvieną dieną valgyti produktus, turtingus kalcio ir vitamino D. O jau esant kalcio deficitui, įtraukti į kasdienį meniu daugiau sezamų sėklų, kietųjų rūšių ir lydytų sūrių, kviečių sėlenų, migdolų ir lazdynų riešutų, ankštinių daržovių. Piene kalcio gerokai mažiau, nei išvardytuose produktuose, užtat daug lengviau pasisavinama forma.

Štai kiek kalcio yra populiariausiuose maisto produktuose (100 g):

• Sūris – 750 mg
• Varškė (2 proc.) – 91 mg
• Pienas (3,2 proc.) – 113 mg
• Kopūstai – 210 mg
• Pupelės – 90 mg
• Kiaušiniai (1 vnt.) – 27 mg
• Sardinės (konservuotos) – 420 mg
• Juoda duona – 100 mg Krevetės – 110 mg
• Šokoladas – 60 mg
• Sezamų sėklos – 890 mg
• Migdolai – 264 mg
• Datulės – 64 mg
• Razinos – 50 mg
• Apelsinai 40 mg