Vis dažniau ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų ir pasipiktinimų, ar vis dėlto reikia mokėti už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus? Specialistai primena, kad MRT apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), kaip ir kiti gydytojo paskirti brangieji tyrimai, su gydytojo siuntimu papildomai nieko nekainuoja.
 
MRT tyrimai Lietuvoje atliekami jau ne pirmus metus, juos gydantis gydytojas gali skirti tiek ambulatoriškai, tiek stacionare gydomiems pacientams. Svarbu žinoti, kad jei apdraustiesiems PSD šis tyrimas atliekamas stacionare, tokiu atveju jo išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą paciento gydymo ligoninėje kainą, o jei tyrimas reikalingas ambulatoriškai gydomam pacientui – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas su gydytojo specialisto siuntimu.
 
Bet kuriuo atveju sprendimą, ar konkrečiam pacientui reikalinga atlikti tokį tyrimą, esant tam tikriems sveikatos sutrikimams, priima gydantis gydytojas. Siuntimą brangiesiems tyrimams ir procedūroms, apmokamiems iš PSDF biudžeto lėšų, išduoda tik antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis specialistas. Skirdamas MRT tyrimą, gydytojas turi atsakingai įvertinti jo būtinumą ir galimą poveikį paciento sveikatai, skirti jį pagrįstai. Ligos ir būklės, kuriais atvejais atliekamas MRT, yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Trumpai tariant, MRT atliekami, kai visi kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina patikslinti diagnozę.
 
„Skubame nuraminti visus – jeigu gydytojas jus siunčia MRT atlikti su siuntimu, tokiu atveju  mokėti nereikia – mokėti nereikia nei už tyrimą, nei už jam atlikti reikalingas vienkartines priemones ir medžiagas. Dažniausiai siūlomi neva specialūs vienkartiniai medicininiai drabužiai, tačiau pastarieji nėra būtini, o susimokėti už juos papildomai, žinoma, paprašoma, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė, – beje, ambulatoriškai gydomas pacientas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje jam būtų suteikta ši paslauga, o siunčiantis gydytojas turi informuoti, kokiose įstaigose ji teikiama. Siuntime negali būti nurodyta konkreti įstaiga ar specialistas."