Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), o Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai.

Per aštuonis šių metų mėnesius Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 43 ligos atvejai, iš jų Vilniaus mieste – 36. Tuo tarpu 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 10, o 2011 m. – 17 VHA atvejų.

Šiemet Vilniuje kilo trys VHA protrūkiai: romų bendruomenėje, Grigiškių pradinėje mokykloje bei Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Pavieniai VHA atvejai registruojami mokyklose, globos namuose, kitose įstaigose.

Hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų. Vienas iš būdingų šios infekcijos epidemiologinių dėsningumų yra periodiškumas. Sergamumo sumažėjimas iki neįprastai mažo lygio 2002–2003 m. gali rodyti, kad yra sumažėjusi užsikrėtimo rizika fekaliniu-oraliniu būdu per maistą, vandenį ir nešvarias rankas.

Tačiau ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas ateityje nesumažins hepatito A problemos, jeigu nebus tinkamai panaudotos vakcinacijos galimybės. Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir didelių protrūkių tikimybė. Tokie protrūkiai buvo kilę 2007 m. Latvijoje, 2011 m. Estijoje. Pagrindiniu infekcijos plitimo būdu ir buvo buitinis kontaktas su sergančiaisiais.

Atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį, visuomenės sveikatos specialistams nekyla abejonių, kad Lietuvoje yra palankios prielaidos stambiems A hepatito epideminiams protrūkiams. Pastaruoju metu stebimas sergamumo didėjimas nėra atsitiktinis. Vykstant epideminiam HAV plitimui Lietuvoje, didžiausi sergamumo rodikliai paprastai užregistruojami 7–14 m. ir 15–19 m. amžiaus grupėse. Tačiau, tai nereiškia, kad viruso cirkuliacija jaunesnio amžiaus vaikų grupėje vyksta lėčiau.