Nuo salotų pagardinimo ar naminių užtepėlių iki podagros ir vėžio gydymo – maždaug kas penktas Lietuvos gamtoje randamas augalas ar jo veikliosios medžiagos gali būti pritaikyti praktikoje. Vėlyvas pavasaris ir artėjanti vasara yra tinkamiausias laikas šiais natūraliais produktais papildyti namų vaistinėlę ar virtuvę. Kaip nesuklysti ir parsinešti organizmui naudingų, o ne žalingų laukinių augalų, pataria vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius. 

„Mūsų organizmui naudingiausi ne egzotiniai, tačiau Lietuvoje natūraliai augantys augalai, – sako V. Skirkevičius. – Vieni augalai tinkami maistui, prieskoniams ar arbatoms gaminti, kiti – gydyti bei stiprinti imunitetą, tačiau svarbiausia yra rinkti tik tuos augalus, kuriuos galima vartoti namų sąlygomis. Perskaičius gydomųjų preparatų sudėtį ir pačiam prisirinkus joje minimų augalų nereiškia, kad šie bus naudingi. Atvirkščiai – kai kurie augalai gali stipriai pakenkti sveikatai.“ 

Fitoterapeutas išskiria augalus, kuriuos, prieš skinant ir nešantis namo, reikėtų pagalvoti dukart: 

· Krokas. Šio pastelinėmis spalvomis žydinčio augalo veiklioji medžiaga yra kolchicinas, kuris įeina į vaistų nuo podagros sudėtį. Tačiau vaistininkas perspėja – lygybės ženklo tarp krokų ir gydomojo poveikio jokiu būdu negalima dėti. Krokas – itin pavojinga gėlė. Apsinuodijus ja, gali staigiai nukristi spaudimas, netgi sustoti širdis. 

· Ugniažolė. Šis augalas, nuo seno naudojamas medicinoje, gerina tulžies kokybę, pasižymi nuskausminamu ir netgi priešvėžiniu poveikiu – savyje turi daugiau nei 20 natūralių priešvėžinių medžiagų. Onkologiniams ligoniams naudingi ir kiti augalai, turintys antioksidantų, pavyzdžiui, ramunėlės, medetkos, juodųjų serbentų lapai ar avietės. Tačiau kitaip nei pastarieji augalai, ugniažolė gali būti pavojinga jos nuovirą savarankiškai darant namuose. Nežinant tikslių ugniažolės proporcijų ar nesumaišius jų su kitais augalai, galima apsinuodyti. Fitoterapeutas pataria neeksperimentuoti patiems ir vartoti saugius, vaistinėse parduodamus preparatus su ugniažole. Tokių preparatų saugumas ir teigiamas poveikis organizmui patvirtintas medicinos specialistų – produktai su ugniažole paprastai skiriami pacientams po intensyvios chemoterapijos, siekiant užkirsti vėžio atkrytį. 

· Žalčialunkis. Nors šis augalas žydi gražiais melsvais žiedais, jo negalima nei skinti nei, juo labiau, ragauti – visos žalčialunkio augalo dalys yra nuodingos. Internete sklando nemažai receptų, kaip laukinėmis uogomis galima gardinti patiekalus. Spanguolių ar kadagio uogos iš tiesų gali būti naudojamos namų virtuvėje, tačiau fitoterapeutas įspėja – rinkite tik puikiai pažįstamas uogas ir nesumaišykite jų su žalčialunkiu. Pasekmės paragavus šio augalo gali būti skaudžios: nuo viduriavimo, bendro silpnumo ir skausmo pilvo srityje iki iškritusių dantų ar net mirties. Vos sauja ryškiai raudonų uogų gali būti mirtina. 

· Gėlių žiedai. Įvairiaspalviais gėlių žiedais puošti desertai pastaruosius keletą metų itin populiarūs. Dekoracijoms naudojami augalai ne tik gražiai atrodo, tačiau kai kurie jų yra ir valgomi. Pavyzdžiui, našlaites galima drąsiai dėti į vaisių salotas ar puošti šiomis gėlėmis pyragus – žiedai skatina apetitą ir nesukelia alergijų. Vis dėlto ne visos gėlės tinkamos valgyti. Žibuoklės, purienos, vėdrynai ir daugybė kitų yra priskiriami nuodingų augalų kategorijai. Suvalgius maistui netinkamų gėlių gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, uždegimas ar dar liūdnesnės pasekmės. 

V. Skirkevičius atkreipia dėmesį, kad atidžiau rinkti reikėtų ir iš pirmo žvilgsnio puikiai pažįstamus augalus. Nepatyrę ir gerai augalų nepažįstantys žmonės gali sumaišyti valgomus augalus su nevalgomais. Pavyzdžiui, salotoms naudojama garšva neretai supainiojama su panašios išvaizdos piktžolėmis. Vaistininkas ragina pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis, tačiau prieš tai būtina pasidomėti, kaip atpažinti ir kokius augalus galima saugiai neštis namo, o kurių augalų preparatų pavidalu geriau ieškoti vaistinėse.