Parazitinėmis ligomis neretai serga ir tarp vaikai, ir suaugusieji, tačiau daugiausia, apie 75 proc., iš visų parazitinių ligų, kuriomis užsikrečiama, yra registruojama enterobiozė, kuri itin paplitusi tarp vaikų. Visgi pastarąjį dešimtmetį pastebimos sergamumo šia liga mažėjimo tendencijos. Ji neturi ryškių klinikinių simptomų, asmenys retai dėl jos kreipiasi į gydymo įstaigas, sergantieji dažniausiai išaiškinami profilaktinių patikrinimų metu. 

Enterobiozės, dar kitaip vadinamos oksiuriaze, spalinių infekcija, siūlinių kirmėlių infekcija, sukėlėjas yra spalinė, kurios patinėlis 2-3 mm, o patelė 10-12 mm ilgio kirmėlė. Šios kirmėlės parazituoja apatinėje plonojo žarnyno ir viršutinėje storojo žarnyno dalyse. Apvaisintos patelės naktį iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir odos raukšlėse deda kiaušinėlius, kurie per maždaug 6-10 valandų virsta lervomis, o vėliau patekusios per bumą į žmogaus virškinamąjį traktą, lervos virsta kirmėlėmis ir per 2 savaites subręsta. Spalinės žmogaus žarnyne gyvena apie mėnesį. 

Kaip užsikrečiama? 

Spalinių infekcija, kurios paplitimas priklauso nuo asmens higienos taisyklių laikymosi ir kitų sanitarinių įpročių, dažnai plinta vaikų kolektyvuose – darželiuose, mokyklose. Ja užsikrečiama, lervoms patekus į burną per neplautas rankas, kuomet liečiami nešvarūs žaislai, nuo prastai išskalbtų rūbų, patalynės, rankšluosčių ir kitų daiktų, taip pat galima autoinvazija – kuomet užsikrečiama savo išskirtomis lervomis. Suaugusieji šia liga serga rečiau, ir tai dažniausiai dirbantys vaikų kolektyvuose, ligoninių vaikų skyriuose, parduotuvėse. 

Kokie susirgimo požymiai?

Įprastai enteriobiozė nustatoma tarpvietės odos raukšlių nuograndose radus spalinių kiaušinėlių profiklaktinių patikrinimų metu, arba tik jau tuomet, kai kirmėlės būna užaugusios ir organizme gyvena ne vieną dieną. Dėl to itin svarbu vaikams ir suaugusiems, kurie dirba su mažyliais, nuolat tikrintis sveikatą. 

Užaugusios spalinės traumuoja žarnų gleivinę, o nusilaužusios į lytinius organus, gali įnešti antrinę infekciją. Be to, jos išskiria dirginančias ir niežėjimą sukeliančias medžiagas, dėl kurių ypač vaikai tampa nervingi, dirglūs, blogai miega, nepailsi. Tam tikrais atvejais netgi nelaikomas šlapimas, o dėl niežėjimo, taip stipriai nusikasoma oda, jog gali atsirasti pūliuojančių uždegimų. 

Prevencinės priemonės ir kaip pasveikti: 

· Itin svarbu, kad vaikų nagai būtų kerpami trumpai – taip sumažėja tikimybė, kad liečiant nešvarius ir infekuotus daiktus, po panagėmis prisikaups kirmėlių kiaušinėlių. 

· Būtina plauti rankas su muilu vos tik atsikėlus ryte, po tualeto ir prieš kiekvieną valgį. 

· Namuose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikai turi miegoti atskirose tik jiems skirtose lovose, naudotis individualiais rankšluosčiais, naktipuodžiais ir kitais asmeniniais reikmenimis. 

· Privaloma laikytis žaislų, stalų, patalpų plovimo ir tvarkymo taisyklių. 

· Susirgus vaikui ar kuriam nors suaugusiam, visiems šeimos narius būtina gydytis vienu metu. Gydymo metu privaloma griežtai laikytis asmens higienos, ypač rankų plovimo, taisyklių, miegoti uždaromis kelnaitėmis, atskira patalyne ir kasdien plauti karštu vandeniu patalus ir apatinius, kad pavyktų apsisaugoti nuo autoinvazijos (užsikrėtimo iš naujo savomis kirmėlėmis).

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.