Kuo žmogui svarbi imuninė sistema ir kaip ja pasirūpinti?

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Kuo žmogui svarbi imuninė sistema ir kaip ja pasirūpinti?
@Shutterstock

Ar aplinkoje siaučiant sveikatai nepalankiems virusams nepaliesti išlieka tik stipriausi? Iš dalies taip, mat labai daug lemia imuninės sistemos sugebėjimas atsispirti ir kovoti su pavojingais patogenais. Ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti dėl stipresnio imuniteto ir galimybių išlikti sveikiems net šaltuoju metų laiku, kai virusinių ligų tikimybė itin padidėja? 

 

Imuninė sistema – organizmo apsaugos vairas 

 

Imuninės sistemos svarba šiuo atveju neabejotina. Tai labai sudėtinga sistema, kurios tinkamas funkcionavimas užtikrina, kad žmogaus organizmas bus apsaugotas ir susidoros su pavojų keliančiais faktoriais, pavyzdžiui, mikroorganizmais ar žalingais svetimkūniais. Ji reikalinga ne tik tam, kad kovotų su aplinkoje esančiais kenkėjais, bet ir tam, kad viduje senos ir pažeistos ląstelės būtų tinkamai ir laiku pašalintos. Ir tai tik keletas imuninės sistemos funkcijų. 

 

Imuninė sistema dažnai nepelnytai nurašoma, primirštama 

 

Jei rūpinamės širdies ir kraujagyslių sistema, nervų sistema, savo oda ir plaukais, psichologine būsena, tuomet neturėtume pamiršti ir imuninės sistemos bei rūpintis ja ištisus metus, o ne tik sunegalavus ar nelauktai atšalus ir aplinkoje pasklidus pavojingiems virusams. Vis dėlto geriau vėliau negu niekada! Kas labiausiai kenkia imuninei sistemai? Skaitykite toliau ir sužinosite. 

 

Kava, miesto smogas ir stresas – kas galėjo pagalvoti, kad būtent tai silpnina natūralią organizmo apsaugą? 

 

Imuninei sistemai labai kenkia daugelis dalykų, su kuriais itin dažnai susiduria šiuolaikinis daug dirbantis ir skubantis žmogus. 

 

· Bene žalingiausias yra lėtinis stresas, kuris organizmui sukelia įvairialypį neigiamą poveikį. 

 

· Imuninė sistema taip pat kenčia, jei žmogus pernelyg daug dirba, pakankamai nepailsi ir mokosi arba darbuojasi nesaugiomis bei kenksmingomis sąlygomis, pavyzdžiui, nuolat kvėpuoja dūmais ar žalingais cheminiais garais. 

 

· Imuninė sistema žalojama nekokybiško miego ir prastos mitybos, pernelyg mažo fizinio aktyvumo, aplinkos užterštumo, žalingų įpročių propagavimo (alkoholio ir narkotikų vartojimo, rūkymo). 

 

· Imuninę sistemą slopina kai kurie vartojami vaistai, nesaikingas kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų vartojimas, taip pat ir kai kurios gretutinės ligos. 

 

· Jei imuninę sistemą veikia net keli nepalankūs faktoriai, tuomet žmogus gali sirgti labai dažnai, o dažnos ligos, savaime suprantama, tik dar labiau sekina organizmą. Taip galima patekti į ydingą ratą. 

 

Ką reikėtų žinoti tam, kuriam rūpi jo imuninė sistema? 

 

Taigi nesunku suvokti, kad imunitetą stiprinti padeda žalingų jam veiksnių vengimas. 

 

Vadinasi, reikia kuo daugiau judėti, sveikai maitintis, rūpintis miego kokybe, stengtis vengti nervinės įtampos bei įvertinti, ar sąlygos, kuriomis dirbama ir mokomasi, yra palankios sveikatai. 

 

Imuninei sistemai labai svarbi gera nuotaika nuo pat ryto – reikia plautis ne tik veidą ar rankas, bet nepamiršti ir kasdienės nosies higienos. Tam puikiai tiks izotoninis jūros vanduo, pavyzdžiui, Quixx daily. Ši medicinos priemonė aktyviai ir kruopščiai praskalauja nosį ir sumažina bakterijų, virusų, alergenų bei žiedadulkių, kietųjų dalelių, dulkių kiekį bei padeda pašalinti perteklines gleives. Tai didina apsisaugojimo nuo įvairiausių patogenų galimybes ir suteikia ne tik lengvesnio kvėpavimo, bet ir švaros pojūtį. 

 

Beje, jei pacientas itin linkęs sirgti virusinėmis infekcijomis, galbūt jam būtų naudinga apsvarstyti tam tikrų skiepų naudą, pavyzdžiui, daug gyvybių kasmet išgelbėja sezoninė gripo vakcina, kuri itin rekomenduojama senyviems, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, nėščioms moterims ir mažiems vaikams bei visiems tiems, kuriems susirgti gripu rizika didesnė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas