Kiekvienais metais kraujo vėžys diagnozuojamas daugiau nei 900 000 žmonių visame pasaulyje. Vis dėlto daugelis žmonių net nežino, kad serga šia liga, kol nepasireiškia stiprūs simptomai ir kai vėžys jau būna gerokai progresavęs.
Kraujo vėžys atsiranda tada, kai organizme pradeda gamintis genetiškai pakitusios ląstelės, kurios po truputį slopina ir „išstumia“ sveikas ir normalias ląsteles. Galiausiai organizmas nebegeba kovoti su infekcijomis ir visai nusilpsta.
Trys pagrindinės kraujo vėžio rūšys:
Leukemija, arba dar žinoma kaip leukozė – tai yra kraujo vėžys, atsirandantis kraujyje ir kaulų čiulpuose. Taip įvyksta, kuomet organizmas pradeda gaminti genetiškai pakitusius baltuosius kraujo kūnelius (leukocitus), kurie pradeda trukdyti kaulų čiulpams gaminti raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus. Leukemija yra vienas dažniausių kraujo vėžio tipų, kuriais serga vaikai – sudaro apie 30 proc. susirgimo atvejų.
Ne Hodžkino limfoma (NHL) – tai yra kraujo vėžys, kuris išsivysto limfinėje sistemoje iš ląstelių, vadinamų limfocitais, kai sutrinka jų formavimosi procesas. Gydytojai išskiria daugiau kaip 30 skirtingų NHL rūšių (dažniausiai susiformavusių iš supiktybėjusių B tipo ląstelių, kurios gina organizmą nuo bakterijų ir virusų). Dažniausiai NHL serga suaugę, 45–60 metų amžiaus žmonės. Tikimybė susirgti šios rūišies kraujo vėžiu didėja su amžiumi.
Hodžkino limfoma – tai yra kraujo vėžys, kuris vystosi limfinėje sistemoje taip pat iš ląstelių, vadinamų limfocitais. Hodžkino limfomai būdingas besigaminantis nenormalus limfocitas, vadinamas Reed-Sternberg ląstele. Šios rūšies kraujo vėžiu dažniausiai serga 15-40 metų žmonės, taip pat vyrai serga ja dažniau nei moterys.
Simptomai, dėl kurių reikia susirūpinti
Kiekvienas kraujo vėžio tipas yra skirtingas, tačiau jie gali turėti bendrų simptomų ir požymių. Beje, kai kuriems žmonės ligos simptomų gali ir nesijausti, kol liga nėra progresavusi, arba kartais simptomus galima supainioti su stipriu peršalimu ar gripu.
Bendrieji kraujo vėžio simptomai yra šie:
Kosulys ar/ ir krūtinės skausmas;
Karščiavimas ar šaltkrėtis;
Dažnos infekcijos;
Odos niežėjimas ar išbėrimas;
Apetito praradimas ar pykinimas;
Prakaitavimas naktį;
Nuolatinis silpnumas ir nuovargis;
Dusulys;
Patinę, neskausmingi limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyje.
Kraujo vėžio diagnostika
Būtina reguliariai tikrintis sveikatą, o vos pajutus minėtus simptomus ir kilus įtarimui, kad kažkas ne taip, reikia atlikti tyrimus, kuriuos paskirs gydytojas.
Įprastai pirmiausia atliekami šie tyrimai:
• Kraujo tyrimai;
• Kaulų čiulpų biopsija;
• Diagnostiniai vaizdo tyrimai – kompiuterinė tomografija.
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai