Lėtinė mieloleukemija – gana reta, palaipsniui progresuojanti liga, viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis bei kepenys.
Kasmet pasaulyje 100 tūkst. gyventojų yra nustatoma 1 – 1,5 šios kraujo ligos atvejų, o tarp visų suaugusiųjų leukemijos atvejų ši liga sudaro 15 proc. Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 400 lėtine mieloleukemija sergančiųjų, per metus ši kraujo vėžio forma diagnozuojama 30 – 40 pacientų.
Apie gyvenimą, sergant reta onkohematologine liga pasakoja vilnietė Bronė, lėtinės mieloleukemijos diagnozę išgirdo prieš vienuolika metų – tuomet jai buvo 66–eri.
Po kelionės iš Pietų Amerikos laukė netikėta kraujo vėžio diagnozė
„Jau buvau išėjusi į pensiją, bet visą gyvenimą be galo mėgau keliauti, sužinoti, pažinti, domėtis. Buvau visai neseniai grįžusi iš Pietų Amerikos. Peršalau, todėl apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuris, padaręs kraujo tyrimą, pamatė prastus rezultatus. Pati nejaučiau jokių simptomų, neturėjau net minties, kad galėčiau sirgti kraujo vėžiu.
Gavau siuntimą pas gydytoją hematologą. Atlikus išsamesnius tyrimus, paaiškėjo, jog sergu lėtine mieloleukemija, rasta Filadelfijos chromosoma“, – pokalbį pradėjo Bronė.
Moteriai buvo paskirtas gydymas medikamentais, kurį ji sunkiai toleravo. Iki tol sveikatos sutrikimais negalėjusi pasiskųsti vilnietė, prasidėjus gydymui neteko jėgų, silpo, ji prisimena negalėjusi tęsti savo mėgstamų pasivaikščiojimų parke, o energijos pritrūkdavo net ir ant suoliuko pasėdėti.
Inovatyvus gydymas grąžino gyvenimo kokybę
Vis tik, tuo metu kitų gydymo alternatyvų gydytojai moteriai pasiūlyti negalėjo, tad Bronė apie metus turėjo kęsti jo keliamus nemalonius šalutinius reiškinius. Reikšmingi pokyčiai prasidėjo pakeitus vaistus – po kurio laiko Bronė pradėjo jausti geriau, patyrė mažiau šalutinių reiškinių. Dar vėliau ji buvo įtraukta į klinikinių tyrimų programą, kurios metu buvo pradėtas gydymas inovatyviais vaistais – juos moteris vartoja iki šiol.
Komentarai