Kiekvienos moters „laikrodukas“ yra individualus – paprastai jų menstruacijų ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų, tačiau pasitaiko, kad mėnesinės vėluoja dieną arba dvi, arba prasideda pora dienų anksčiau. Tai – taip pat normalu. O štai jeigu mėnesinės vėluoja 5 dienas ir daugiau, galima sakyti, kad jos užsilaiko. Taip dažniausiai reiškia nėštumą, bet tikrai nebūtinai – pasitaiko, kad laikas bėga, mėnesinės neprasideda, o nėštumo testas neigiamas, arba tiesiog žinoma, kad nei teoriškai, nei praktiškai moteris pastoti negalėjo. Kokios gali būti vėluojančių mėnesinių priežastys?
 
Nėštumas. Dažniausia vėluojančių mėnesinių priežastis. Moteris gali tapti jautresnė kvapams, ji pastebi, kad pieno liaukos tapo skausmingesnės. Mėnesinių gali nebūti net ir tuo atveju, jeigu nėštumas – negimdinis. Tai – gana pavojinga būsena, kelianti grėsmę moters gyvybei. Ankstyvuoju tokio nėštumo laikotarpiu požymiai niekuo nesiskiria nuo įprasto (nėštumo testas arba neigiamas, arba neaiškus). Galutinė diagnozė būna aiški tik po tyrimo ultragarsu ir gydytojo apžiūros.
 
Stresas. Tai vienas didžiausių žmogaus organizmo priešų. Kartais užtenka net ir nedidelės stresinės situacijos, ir dalis smegenų žievės, atsakanti už menstruacijas, kuriam laikui tampa neaktyvi. Priklausomai nuo streso lygio menstruacijos gali daugiau ar mažiau vėluoti.
 
Ovuliacijos anomalijos. Mėnesinės gali vėluoti dėl ūmaus uždegimo, stipraus streso, ovuliacijos nebuvimo arba vėlyvos ovuliacijos. Pavyzdžiui, jeigu moteris vartoja hormoninius preparatus, ovuliacija gali vėluoti 10-15 dienų.
 
Vaistai. Kartais mėnesinių vėlavimo priežastimi tampa vaistai. Dažniausiai tai – kontraceptikų vartojimas, arba staigus jų vartojimo nutraukimas ciklo metu.