“Man išrašė vaistų, o jie nė kiek nepadeda”. Tokios situacijos pasitaiko gana dažnai, tačiau ne visuomet reikia kaltinti gydytojus. Kartais kalti mes patys, nes vaistus vartojame ne taip, kaip derėtų. Štai kelios taisykles, kurias būtina žinoti.
Pirmoji taisyklė: vartokite tik tuos vaistus, kurie parašyti recepte. Pakeisti vieną vaistą kitu, turinčiu panašią sudėtį, galima tik tuo atveju, jei reikalingo preparato nepavyksta gauti nė vienoje vaistinėje. Ir bet kokiu atveju prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Pasitaiko, kad vaistininkai patys imasi iniciatyvos ir vietoj neturimos prekės bando įsiūlyti ką nors kitą. Nerizikuokite savo sveikata ir nepirkite to, ko jums nerekomendavo gydytojas.
Antroji taisyklė: skaičiuokite vaistų vartojimo laiką. Trys kartai per dieną iš tiesų reiškia tris kartus per parą, taigi – kas 8 valandas. Pavyzdžiui, 7:00, 15:00 ir 23:00 valandą. Vaistų vartojimo laikas yra labai svarbus, nes jis susijęs su vaistų pašalinimu iš organizmo. Kad vaistai tinkamai veiktų, reikia nuolatos palaikyti jų koncentraciją kraujyje. Tai ypatingai svarbu vartojant antibiotikus. Priešingu atveju jie ne tik nenaikins mikrobų, bet ir padės organizmui susikurti atsparumą veikliosioms vaistų medžiagoms.
Trečioji taisyklė: nemažinkite vaistų vartojimo kurso. Mokslininkai iš Pensilvanijos Universiteto apklausė 15 000 amerikiečių, kurie bent kartą gyvenime yra vartoję vaistus ilgiau negu savaitę. Paaiškėjo, kad 75 procentai tiriamųjų savarankiškai nusprendė, kada metas nutraukti vaistų vartojimo kursą. Kai kurie tai darė taupumo sumetimais, tikėdamiesi, kad tuos pačius likusius vaistus galės panaudoti dar kartą, o kiti tiesios pamiršo arba nusprendė, kad ligą jau įveikė.
Ketvirtoji taisyklė: prieš, per ar po pietų? Ši vaistų vartojimo taisyklė labai stipriai įtakoja vaistų veiksmingumą. Pavyzdžiui antacidinius vaistus (nuo rėmens) būtina gerti pusę valandos prieš maistą, o per tas 30 minučių nevalia gerti, kad neišplautumėte aktyviųjų medžiagų iš skrandžio. O štai su acetilsalicilo rūgštimi (aspirinu) reikėtų elgtis dar apdairiau. Įprastose tabletėse šis preparatas stiprina dirgina skrandžio gleivinę, todėl vartoti šį vaistą prieš maistą yra draudžiama. O štai su putojančiomis šio preparato tabletėmis yra priešingai - jas reikia išgerti prieš maistą. Preparatų, kuriuos reikia gerti po maisto – ne taip ir daug.
Penktoji taisyklė: vaistus užgerkite tik vandeniu. Jeigu užgerti vaistus reikia kokiu nors kitu skysčiu, tai tikrai bus aiškiai nurodyta vartojimo instrukcijose, o vaistininkas ar gydytojas apie tai pasakys žodžiu. Kategoriškai draudžiama vaistus užgerti spiritiniais gėrimais, kava ar arbata. O štai šviežiai spaustos greipfrutų sultys kartu su kai kuriais vaistais gali būti mirtinai pavojingos.
Šeštoji taisyklė: ne kramtyti, o praryti. Vaistų formos sugalvotos ne šiaip sau. Dražė, kapsulės, sirupai, mikstūros, kramtomos ar po liežuviu laikomos tabletės – visa ši įvairovė skirta tam, kad vaistas būtų kuo geriau įsisavintas. Daugumos tablečių nevalia kramtyti: negana to, kad viduje esančios medžiagos gali būti labai nemalonaus skonio, kyla grėsmė, kad preparatas paprasčiausiai nesuveiks taip, kaip turėtų. Ta pati taisyklė galioja ir tabletėms su apvalkalu. Šis slidus apvalkaliukas padeda lengviau nuryti tabletę ir apsaugo preparato veikliąsias medžiagas nuo skrandyje esančių rūgščių.
Septintoji taisyklė: amžinas vaistų saugojimas. Pasižiūrėkite į savo vaistinėlę: ar ten nerasite nuo seniai praėjusių ligų užsilikusių vaistų? Vaistai turi galiojimo laiką, todėl kaupti jų tikrai neverta. Be to, kiekvienos ligos atveju reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris parinks būtent tam atvejui tinkamus vaistus, taigi seni vaistai dažniausiai vienaip ar kitaip nebus panaudoti.
Jei vaistai yra laikomi buteliuke, tai po jo atidarymo vaistus galima laikyti ne ilgiau nei vienerius metus. Priešingu atveju tikėtini žarnyno sutrikimai. Amerikos mokslininkai išsiaiškino, kad buteliukuose laikomų vaistų paviršiuje kaupiasi salmonelės, stafilokokai ir kiti mikroorganizmai. Negana to, tabletės gali iš oro traukti drėgmę arba priešingai, perdžiūti, o tai be jokios abejonės įtakos jų veiksmingumą. Galiausiai pasenusios tabletės sukels sveikatos sutrikimus ir nepadės išgydyti jau esamos ligos, taigi vėliau teks išleisti dvigubai daugiau pinigų: esamai ir naujai ligai, tarkim žarnyno sutrikimams gydyti.
Su kuo negalima maišyti antibiotikų?
Antibiotikas | Neleistinos medžiagos maišymui |
Penicilinai (penicilinas, ampicilinas, oksacilinas, meticilinas) | Amino rūgštys, adrenalinas, askorbo rūgštis, b grupės vitaminai, heparinas, hidrokortizonas, mezatonas, aminofilinas, vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, fermentai, efedrinas, tetraciklinai |
Tetraciklinai | Chloramfenikolis, eritromicinas, aminofilinas, sulfonamidas, hidrokortizonas, heparinas |
Gentamicinas, amikacinas | Penicilinas, tetraciklinas, aminofilinas, heparinas |
Linkomicinas | Kanamicinas, penicilinai, cefalosporinai, eritromicinas |
Cefalosporinai | Chloramfenikolis, aminofilinas, barbituratai, hidrokortizonas, sulfonamidai |
Chloramfenikolis |
Penicilinai, tetraciklinai, cefarosparinai, eritromicinas, askorbo rūgštis, B grupės vitaminai, hidrokortizonas |
Eritromicinas | Linkomicinas, tetraciklinai, chloramfenikolis, heparinas |
Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus
Kitas faktas
Komentarai