Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime patyrė, kas yra galvos skausmas. Kartais atrodo, kad jis atsiranda tarsi iš niekur: stukteli ar baksteli nei iš šio, nei iš to, o pasitaiko, kad užspaudžia taip, jog maža nepasirodo. Tačiau iš tiesų visada yra kokia nors priežastis, koks nors paaiškinimas. Būna, kad skausmas atsiranda dėl atsitiktinio kraujagyslių spazmo, bet gali būti, kad tai – rimtų sveikatos sutrikimų požymis. Jeigu jis tęsiasi ilgą laiką arba dažnai kartojasi, būtina nustatyti skausmo priežastis ir imtis atitinkamų priemonių – be gydytojo šiuo atveju neapsieisite.
Galvos skausmas susijęs su sensorinių nervų receptorių dirginimu, jį jausti gali visi kaukolės audiniai: ypač jautrios arterijos, esančios jos paviršiuje, aponeurozė (sausgyslės, lyg šalmas gaubiančios kaukolę ir suaugančios su galvos oda), laikomieji ir pakaušio raumenys. Kartais skausmo pobūdis padeda nustatyti ir negalavimo priežastį: pulsuojantis dažniausiai kyla dėl kraujagyslių problemų, deginantis – dėl to, kad buvo paveikti kaukolės nervai. Tai gali būti pirmuoju ūmių arba ankstyvuoju lėtinių ligų požymiu, tad nereikėtų į jį žiūrėti pro pirštus.
Pulsuojantys skausmai paprastai yra susiję su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir smegenų arterijos spazmais, todėl juos geriausia malšinti vaistais, mažinančiais kraujo spaudimą, taip pat raminamaisiais. Ir atvirkščiai – spaudžiantis skausmas, kurį dažnai lydi ir svaigimas, gali atsirasti dėl per žemo spaudimo. Šiuo atveju neblogai padeda puodelis karštos arbatos ar kavos ir nuskausminamieji, kurių sudėtyje yra kofeino (pavyzdžiui, citramonas). Vis dėlto pajutus, kad skauda galvą, reikėtų ranką tiesti ne į vaistinėlę, o į kraujospūdžio matuoklį.
Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius
Kitas faktas
Komentarai (3)