Geras regėjimas – gyvenimo būtinybė, o ne privilegija. Tačiau, bėgant metams, dažnas vyresnio amžiaus žmogus pajunta, kad jo matymas suprastėjo, akis lyg aptraukė rūkas, atsirado nemalonūs pojūčiai vairuojant tamsoje, jautrumas ryškiai šviesai. Tai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta – akies lęšiuko drumstis, kuri ir sukelia regėjimo problemų. Įprasta manyti, kad katarakta serga tik vyresnio amžiaus (60–70 metų) žmonės, tačiau pasitaiko ir įgimtos kataraktos atvejų. Tikslios kataraktos vystymosi priežastys nėra žinomos. Manoma, kad akies lęšiuko drumstis atsiranda dėl natūralaus senėjimo proceso sutrikus medžiagų apykaitai pačiame lęšiuke.

Medicinoje išskiriami keli kataraktos tipai: branduolinė (kai regėjimas blogėja palaipsniui, tenka dažnai keisti akinius), žievinė (kai dvigubinasi daikto vaizdas, matomi žiedai aplink objektus), užpakalinė subkapsulinė (rečiau pasitaikanti, tačiau bene labiausiai regėjimą pažeidžianti ligos forma). Jei liga ima vystytis vienoje akyje, žmogus dažnai nejaučia, kad jo regėjimas blogėja, nes visas matymo krūvis tenka sveikajai akiai. Deja, negydoma katarakta gali sukelti visišką aklumą, todėl privalu rūpintis savo akimis ir reguliariai tikrintis regėjimą.

Pagrindinis kataraktos gydymo būdas – natūralaus drumsto akies lęšiuko pakeitimas skaidriu dirbtiniu lęšiu. Šis lešiukas vadinamas intraokuliniu, implantuotas akyje jis išlieka visam gyvenimui. Šiandien tai viena sėkmingiausių operacijų, kuri trunka labai neilgai, o žmogaus regėjimas po jos ženkliai pagerėja.

Turbūt daugelis savo aplinkoje turime artimųjų ar pažįstamų, kurių regėjimas pradėjo prastėti dėl didėjančio akies lęšiuko drumstumo – kataraktos. Nors dabar virtualioje erdvėje apstu informacijos apie šios ligos gydymą teikiančias klinikas, vyresnio amžiaus katarakta sergantys žmonės ne visada žino, kokias galimybes siūlo šiandienos medicina. Todėl tampa svarbu apie kataraktos operacijas ir siūlomas gydymo sąlygas žinoti kiekvienam iš mūsų, kad galėtume padėti ir patarti savo šeimos nariams.

Kataraktos operacijos Lietuvoje atliekamos tiek valstybinėse, tiek ir privačiose klinikose. Gera žinia kataraktos varginamiems pacientams ta, kad, nepriklausomai nuo pasirinktos gydymoįstaigos, visų Lietuvos regionų poliklinikose registruotiems ir privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams šios operacijos kainą (be implantuojamo lęšio) kompensuoja teritorinė ligonių kasa. Vadinasi, pacientui nereikia mokėti už pačią operaciją, anestetikus ir kitus vaistus.

Vilniaus senamiestyje įsikūrusi tarptautinio klinikų tinklo akių ligų klinika „Naujas regėjimas” yra viena tų gydymo įstaigų, kur pacientams siūlomos vienos palankausių kataraktos gydymo sąlygų. Čia dirbantys kvalifikuoti ir didelę patirtį sukaupę mikrochirurgai operacijos metu implantuoja „Alcon” ir „Rayner” gamintojų minkštus intraokulinius lęšius. Operacija atliekama greitai, be skausmo ir siūlių. Jos metu nenaudojama anestezija, nejautrai įlašinama anestetinių akių lašų. Svarbu tai, kad operuojant kataraktą šioje klinikoje, daromas labai mažas pjūvis, o tai iki minimumo sumažina komplikacijų riziką. Po operacijos pacientui iš karto grįžta geras regėjimas.

Pasak akių ligų klinikos „Naujas regėjimas” vyriausiosios gydytojos Lolitos Jotautienės, valstybinėje ligoninėje implantuojami lęšiai yra nemokami, tačiau jie nebūtinai bus aukščiausioskokybės. Svarbu suprasti, kad lęšis žmogui tarnaus visą jo gyvenimą, todėl tokia investicija tikrai nėra didelė. Norintis geresnės kokybės lęšių pacientas ir valstybinėje gydymo įstaigoje privalo juos pirkti pats. Gydytojos teigimu, akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas” kataraktos operacijos gali tekti palaukti maždaug apie mėnesį, per tą laiką atliekami visi reikalingi tyrimai, žmogui užtenka laiko pasiruošti psichologiškai.

Taigi šiandien diagnozė – katarakta tikrai nėra nuosprendis. Kiekvienas pacientas turi galimybę atgauti gerą regėjimą, o kataraktos operacijos akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas dar ir suteikia šansą gauti kokybišką gydymą privačioje klinikoje, nepatiriant papildomų išlaidų.