Reikia pripažinti, kad darboholizmas yra skatinamas, nes darbdaviams patinka darbuotojai darboholikai. Kai aš dar buvau mokinė, mano tėvai dirbdavo ir šeštadieniais. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad žmogus turi pasiilsėti ir turėti daugiau laisvalaikio. Dabar tai, už ką buvo kovota ir iškovota, pamirštama. Dažnai girdime per radiją kokį Seimo narį pasakojant, kad dešimt metų neatostogavo. Tai jei jis tiek dirbo, mes turėtume labai gerai gyventi. O iš tiesų tai darbas tik dėl to, kad jis pats jaustųsi reikšmingas. Turi būti balansas tarp darbo ir laisvalaikio.

Ar rūkymas taip pat yra priklausomybė?

Dar sovietų laikais viename Vilniaus institute buvo pastebėta, kad labai daug darbuotojų rūko, ir tam sugaišta apie 15 min. per valandą. Jei aš, nerūkanti, kas tiek laiko eičiau pasivaikščioti, niekas nesuprastų – juk darbas! Vadovybė pasielgė labai šiuolaikiškai: nerūkantiems prie atlyginimo pridėjo priedą, nes jie ilgiau dirba. Po pusės metų visi metė rūkyti. Ar tai buvo priklausomybė? Ne.

Ar egzistuoja priklausomybė nuo sekso? Dažnai taip bandoma teisinti tam tikrą savo ar kitų elgesį?

Tai ne priklausomybė, o sutrikimas. Padidintas seksualinis poreikis įtraukas į ligų klasifikacijas, jiems suteikiama pagalba, kaip kad ir anoniminiams narkomanas. Vis dėl to šis sutrikimas yra daug retesnis nei narkomanija ar alkoholizmas. Dažnai tokiu pasiaiškinimu žmonės dangsto gal savo palaidą gyvenimą, gal begalinius ieškojimus.