Kodėl žmonės tampa nuo ko nors priklausomi?

Pavojingai įsitraukus į tam tikras veiklas susiformuoja meilės ir pasitikėjimo santykis. Tarkime, kažkas atsitiko, man sunku. Išgėriau taurelę, o gal išlošiau – palengvėjo. Kitą kartą kai bus blogai, ir vėl išgersiu ar nueisiu į lošimo namus, nes patirtis rodo, kad tai puikus būdas užsimiršti. Tai lyg ir meilė tam objektui, malonumo garantas. Butelys ar ruletė nepasakys, kad pats esi kaltas dėl savo bėdų, todėl lengva patikėti radus problemas išsprendžiantį vaistą.

Šiais laikais daugeliui žmonių sunku savo gyvenimą įsivaizduoti be kompiuterio ir interneto. Neretas prie jo prisėda tik grįžę iš darbų ar mokslų, o yra ir tokių, kurie savo rytą pradeda nuo Facebook‘o sienos peržiūros. Ar tai netampa dar viena priklausomybe?

Žmonės tikrai tampa priklausomi nuo kompiuterio, tik tai yra ne fizinė, o psichologinė priklausomybė. Internete gali pasirodyti gražus ir protingas, įsidėti svetimą nuotrauką ar paieškoti protingų minčių, todėl uždariems ir nepasitinkintiems savimi virtualus pasaulis atrodo patrauklesnis. Neretai internetu bendraujantys nepažįstami žmonės bijo susitikti realiai ir išsklaidyti savo susikurtą iliuziją.

Socialinis tinklas Facebook iš vienos pusės yra geras dalykas: galima lengvai ir paprastai susisiekti, keistis informacija. Tačiau bendravimas su keliais šimtais žmonių kelia klausimą – o kas yra tikras draugas? Tikras draugas turi suteikti ne tik bendravimo malonumą, į jį reikia ir investuoti, jis turi žinoti, kad jam visada padėsi ir pats pasistengti suteikti malonumą. O Facebook‘e, jei kas nors nepatiko, gali ištrinti arba nežiūrėti. Tai bendravimas be įsipareigojimų.