Naujus metus dažnam norisi atversti it švarų baltą lapą ir jame įrašyti naujus siekius, sau duotus pažadus. Norai numesti svorio, pradėti sportuoti ir sulieknėti naujametinių tikslų dešimtuke neabejotinai užimtų bene aukščiausią vietą. Tačiau psichologai sako, kad net trys ketvirtadaliai planų sulieknėti žlunga dar nepradėjus rimčiau jų įgyvendinti vien dėl to, kad iškart tikimasi pernelyg didelių rezultatų.

Ilgą laiką kalbėdami apie nutukimą prieš akis matydavome greitąjį maistą mėgstančius amerikiečius, o dabar vis dažniau medikai pirštu baksnoja į mūsų pačių antsvorį. Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad daugiau negu pusės Lietuvos gyventojų svoris yra didesnis, nei turėtų būti.

Antsvoris kelia nerimą

Kalbėdamas apie nutukimą, prof. P. Šerpytis ypač nuogąstauja, kad per didelis svoris pastebimas ir tarp moksleivių. Augančio žmogaus įpročius, be abejonės, formuoja jį supanti aplinka. Jeigu šeimos nariai mėgsta kartu leisti laiką gamtoje, sportuoja, važinėja dviračiais ir pan., tai ir vaikas gyvena tuo pačiu ritmu. Tačiau, jei tėvai ar seneliai mieliau renkasi laisvalaikį prie TV ekrano ar gulint ant sofos su pilnu dubeniu bulvių traškučių, augančiam žmogui ne tik formuojamas netinkamas suvokimas apie laisvalaikio praleidimo būdus, bet ir daroma didžiulė žala jo fizinei savijautai.

Profesorius P. Šerpytis vieną po kitos vardija ligas, kuriomis susirgti rizika išauga turint antsvorio – tai ir dėl per didelės apkrovos atsirandančios sąnarių bei stuburo bėdos, aterosklerozės progresavimas, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas ir kitos.

Kada vertėtų susirūpinti?

„Kiekvienas žmogus, kuriam rūpi jo sveikata, turėtų žinoti pagrindinius parametrus – tai kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje“, – vardija prof. P. Šerpytis ir priduria, kad taip pat svarbu žinoti savo kūno masės indeksą (KMI). Anot profesoriaus, itin susirūpinti savo svoriu ir sveikata būtina, kai KMI viršija 30 – tai reiškia pirmo laipsnio nutukimą ir didesnę grėsmę sveikatai.

KMI – tai kūno svorio ir ūgio santykis. Norėdami sužinoti savo KMI, savo kūno svorį padalinkite iš kvadratu pakelto ūgio.

Aukštas KMI rodo, kad žmogaus kūno riebalų santykis yra labai didelis. Dėl to ne tik sunkiau judėti, bet ir prastesnė bendra savijauta. „Papildomi kūno riebalai didina riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, aukštu kraujospūdžiu, tulžies pūslės akmenlige ir vėžiu“, – grėsmes vardija prof. P. Šerpytis.

Pasak profesoriaus, kiekviena šeima namuose turėtų turėti termometrą, spaudimo matavimo aparatą ir svarstykles – vien žinant šiuos pagrindinius parametrus būtų galima užbėgti už akių daugybei sveikatos problemų.

Polinkį storėti galima paveldėti

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs kardiologas prof. P. Šerpytis sako, kad antsvorį dažniausiai nulemia priežasčių visuma. Tai ir nejudrus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, greitasis maistas, besaikis užkandžiavimas saldumynais, paveldimumas ir kitos gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, skydliaukės patologija.

Maždaug nuo 35 metų keičiasi – lėtėja – žmogaus medžiagų apykaita, tam įtakos turi ir sėslesnis, ramesnis gyvenimo būdas. Prie nutukimo prisideda ir patogus gyvenimo būdas informacinių technologijų amžiuje: mums nebereikia eiti perjungti televizijos kanalo, maistą mums pristato į namus, dažniau renkamės keliauti automobiliu, negu eiti pėsčiomis.

Genetinis polinkis taip pat gali būti viena nutukimo priežasčių. Todėl matydami, kad mūsų tėvai ar seneliai turi antsvorio, turime būti budresni.

Alaus pilvas – širdies ligų pranašas

Kalbėdamas apie su nutukimu augančią riziką sveikatai, prof. P. Šerpytis išskiria obuolio tipo nutukimą, kuris ypač būdingas vyrams, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje. „Toks nutukimas yra aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto pranašas“, – aiškina prof. P. Šerpytis ir priduria, kad idealu, jei vyro liemens apimtis yra iki 94 centimetrų, moterų – iki 80 cm.

Ypač didelis pavojus kyla vyrams, kurių liemens apimtis yra didesnė negu 102 cm, moterims – kai liemens apimtis daugiau negu 88 cm. Tai yra rimtas pilvinio nutukimo požymis ir juokauti linkę lietuviai, esą tai tik alaus pilvas, turėtų sunerimti. „Tokio tipo nutukimą turintys žmonės gerokai dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis: arterine hipertenzija, formuojasi polinkis į trombozę, kraujyje padidėja blogojo cholesterolio, sutrinka gliukozės apykaita“, – grėsmes vardija kardiologas prof. P. Šerpytis.

Stebuklingų vaistų nėra

Nusprendus mažinti svorį, prof. P. Šerpytis ragina nesižavėti greitą rezultatą žadančiomis dietų ar piliulių reklamomis. Pasak mediko, labai svarbu nepamesti galvos. Visiškai pakanka tikslo siekti mažais žingsneliais, pvz., 10 proc. savo kūno svorio atsikratyti per 6 mėnesius. Sumažinus kūno svorį galima ne tik sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, pagerinti bendrą savijautą, bet ir atitolinti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, aterosklerozė, o gal net visiškai jų išvengti.

„Nėra stebuklingų vaistų, padėsiančių sulieknėti. Tik fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir saiko turėjimas gali padėti pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – sako prof. P. Šerpytis ir priduria, kad metant svorį kiekvienam žmogui turėtų būti sudaryta individuali programa, atsižvelgiant į jo mitybos įpročius, sveikatos būklę, parenkant tinkamą fizinį aktyvumą. Taip yra todėl, kad kiekvienas organizmas individualus, ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Taip pat rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, endokrinologu ar dietologu. Ypač gydytojo endokrinologo konsultacija yra būtina esant III laipsnio nutukimui. Kartais nutukimas gali būti gydomas ir chirurginiu būdu.

Cholesterolį kontroliuoti būtina

Nutukimą XXI a. epidemija vadinantis prof. P. Šerpytis kalba apie tai, kad per didelis svoris ypač pavojingas ir tuomet, kai kraujyje padidėja blogojo cholesterolio kiekis, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukimo ir cukrinio diabeto bei tam tikrų formų vėžio ryšys yra pagrįstas mokslu.

„Nutukimas, aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis laikomi vienais pavojingiausių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies kraujagyslių ligomis. Todėl šie rodmenys privalo būti kontroliuojami“, – kategoriškai nukerta kardiologas prof. P. Šerpytis.

Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir taip sutrikdo kraujotaką, sukelia tokias sunkias ligas, kaip išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas.

„Esant antsvoriui ir stebint didėjantį cholesterolį, pacientams tiesiog primygtinai rekomenduojame koreguoti maisto racioną: mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, atsisakyti transriebalų – įvairių riebių padažų, aliejuje ruošto greitojo maisto, didinti skaidulinių medžiagų kiekį. Pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio kiekis smarkiai padidėjęs, vien mityba norimo rezultato nepasieksime“, – aiškina kardiologas prof. P. Šerpytis.

Kai šalia padidėjusio cholesterolio būna dar ir kitų simptomų – gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, – paciento rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinama kaip vidutinė arba didelė.

„Laukti ir tikėtis, kad pacientas pats susitvarkys, sąžiningai keisdamas gyvenimo būdą, galime tik iki tam tikro lygio. Kai matome, kad negalime delsti, iškart skiriame gydymą statinais. O įvykus miokardo infarktui, išeminiam insultui, po vainikinių kraujagyslių operacijų statinai skiriami iš karto“, – sako kardiologas prof. P. Šerpytis.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.

Ilgametę darbo patirtį sukaupęs VU profesorius, kardiologas P. Šerpytis pastebi, kad žmonės neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai. „Paradoksas, kad į automobilį degalus atidžiai pilame tik tinkamus, tačiau į savo organizmus kemšame viską iš eilės, o paskui stebimės, kodėl „važiuodami“ gęstame“, – nuostabos apie lietuvių mitybos įpročius neslepia medikas.