Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys tiek mūsų šalyje, tiek visame pasaulyje. Jeigu hipertenzija yra nediagnozuota ir neužtikrinta tinkama jos kontrolė, ji gali nulemti daugybės pavojingų būklių išsivystymą. Tuo tarpu daugelio šalių patirtis rodo, kad gerėjant arterinio kraujospūdžio kontrolei, mažėja sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų. Todėl labai svarbu žinoti savo kraujospūdį, reguliariai jį matuoti, o pastebėjus jo padidėjimą, nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Plačiau apie hipertenziją ir ją suvaldyti padedančias priemones pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.

Hipertenzijos istorija

Nors apie kraujotakos sistemą buvo žinoma jau senovės Graikijoje, šiuolaikinis hipertenzijos supratimas pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje, kai italų gydytojas Scipione Riva-Rocci 1896 m. išrado dabar naudojamo kraujospūdžio matuoklio prototipą – manžetinį sfigmomanometrą. „Taigi, praėjo daugiau nei 100 metų, tačiau iš esmės niekas nieko gudresnio nesugalvojo. Šiuolaikiniai kraujo spaudimo matavimo aparatai turi įvairių papildomų funkcijų, jie gali būti automatiniai, tačiau veikia tuo pačiu principu. Kraujospūdis žymimas dviem skaičiais. Pirmasis (sistolinis) skaičius rodo spaudimą kraujagyslėse širdies kairiojo skilvelio susitraukimo metu. Antrasis (diastolinis) skaičius rodo slėgį kraujagyslėse, kai širdis ilsisi tarp dūžių“, – aiškina dr. A. Maksvytis.

Hipertenzijos stebėjimo ir gydymo istorija prasidėjo dar vėliau. Pasak pašnekovo, dėl padidėjusio kraujospūdžio niekas nesuko galvos iki 1961 m., kai buvo gauti pirmieji Framinghamo širdies studijos duomenys. Būtent tuomet, ilgą laiką stebėjus daugiau nei 5000 Framinghamo (JAV, Masačusetsas) miestelio 30–62 metų amžiaus gyventojų, buvo nustatyta, kad žmonės turintys padidėjusį kraujospūdį ir aukštą cholesterolio koncentraciją kraujyje, turi dvigubai didesnę riziką susirgti tokiomis širdies ligomis, kaip miokardo infaktas, insultas ir kt., nei tie, kurių kraujospūdis normalus.

Kokie simptomai gali įspėti apie padidėjusį kraujo spaudimą

Pašnekovo teigimu, dauguma hipertenziją turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų arba jaučiasi pakankamai gerai, o tam tikrus negalavimus priskiria nuovargio ar patiriamo streso pasekmėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 46 proc. suaugusiųjų, turinčių padidėjusį kraujo spaudimą, to nežino, kol atsitiktinai jo nepasimatuoja. Tačiau net ir tada daugelis žmonių šią problemą ignoruoja ir nesikreipia į gydytojus. Hipertenzija diagnozuojama tik mažiau nei pusei (42 proc.) ją sergančiųjų ir tik maždaug vienas iš penkių (21 proc.) turinčiųjų šią problemą ją kontroliuoja. 

Pasak dr. A. Maksvyčio, esant padidėjusiam kraujospūdžiui žmogus gali jausti galvos skausmus, veržimą, ypač pakaušio ir sprando srityje, galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmus širdies plote, širdies plakimą, gali prasidėti kraujavimas iš nosies. Hipertenzija gali pasireikšti ir irzlumu, nuotaikos svyravimu, darbingumo sumažėjimu, nemiga. Tai – bendriniai simptomai, galintys būti ir kitų sveikatos problemų požymiais, todėl esant bet kokiai negerai savijautai, reikėtų pasimatuoti kraujo spaudimą.

Labai aukštas kraujospūdis (180/120 mmHg ar didesnis) gali sukelti tokius simptomus, kaip stiprus galvos skausmas, svaigimas, skausmas širdies plote, sutrikęs širdies ritmas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, pykinimas, vėmimas, neryškus matymas ar kiti regėjimo sutrikimai, nerimas, sumišimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies. Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų ir esant padidėjusiam kraujospūdžiui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tačiau dr. A. Maksvytis atkreipia dėmesį, kad dažniausiai simptomai pasireiškia tada, kai kraujospūdis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pakyla žymiai labiau. Deja, tuomet jau gali būti diagnozuoti rimti pažeidimai.

 „Vienintelis būdas laiku sužinoti ir, esant poreikiui, pradėti kontroliuoti savo kraujospūdį – jį pasimatuoti. Tai daryti kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent kartą į mėnesį. Neturint asmeninio matuoklio, tai galima padaryti užėjus į vaistinę, svečiuojantis pas tėvus ar giminaičius.  Žinoma, norint, kad matavimas būtų kuo tikslesnis, prieš tai reikėtų bent 10 minučių ramiai pasėdėti. Svarbu žinoti, kad arterinė hipertenzija gali pasireikšti net ir paaugliams, o nuo 30 metų tai – gana dažna problema“, – sako gydytojas kardiologas.

Hipertenzijos rizikos veiksniai

Aukšto kraujospūdžio riziką didinantys veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus ir modifikuojamus.

Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra paveldimumas (hipertenzijos šeimos istorija), vyresnis amžius (>60 metų) ir tam tikros gretutinės ligos, tokios kaip diabetas ar inkstų liga.

Žinoma, kad padidėjusį kraujospūdį turi apie 60 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Kalbant apie paveldimumą, yra nustatyta visa eilė genų fragmentų, lemiančių polinkį sirgti hipertenzija. Tačiau, pasak dr. A. Maksvyčio, šį polinkį lemia ne vien genetika ir jokiu būdu nereiškia, kad jeigu hipertenziją turėjo tėvai, ją turės ir jų vaikai. „Visgi, daug įpročių – mitybos, fizinio aktyvumo, gyvenimo būdo – formuojasi šeimoje, todėl tikėtina, kad vaikai juos perims iš tėvų. O esant tam tikroms aplinkybėms pasireiškia ir esamas genetinis faktorius. Dar vienas nemodifikuojamas hipertenzijos rizikos veiksnys yra lytis – vyrai su padidėjusio kraujospūdžio problema susiduria anksčiau. Tačiau vyresniame amžiuje hipertenzija dažniau skundžiasi moterys“, – teigia pašnekovas.

Pagrindiniai modifikuojami rizikos veiksniai – nesveika mityba, tame tarpe per didelis druskos vartojimas, fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, antsvoris ar nutukimas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveikesnė mityba, žalingų įpročių atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kraujospūdį be vaistų pagalbos. Visgi, neretai būtinas ir medikamentinis gydymas.

Kada arterinis kraujo spaudimas laikomas padidintu

Remiantis šiuolaikinėmis gairėmis, hipertenzija diagnozuojama, jeigu matuojant tris dienas, sistolinis kraujospūdis visomis dienomis yra ≥130–140 mmHg ir (arba) diastolinis kraujospūdis abiem dienomis yra ≥80–90 mmHg (įvairios specialistų draugijos pateikia skirtingas normalaus kraujospūdžio ribas). Ryšys tarp arterinio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų yra tiesioginis – tiek sistolinio, tiek diastolinio arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Specialistai sutaria, kad jeigu sistolinis kraujospūdis didesnis nei 140 būtinos ne tik nemedikamentinės kraujospūdžio mažinimo priemonės, bet reikėtų apsvarstyti ir gydymą vaistais.

Dr. A. Maksvytis sako, kad jeigu padidėjęs kraujospūdis nustatomas tikrinantis sveikatą pas gydytoją, nereikėtų panikuoti. Pasak jo, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis patiriant kažkokią emocinę įtampą gali šiek tiek pakilti. Reikėtų žinoti, kad geriausias ir patikimiausias būdas yra kraujospūdžio matavimas namuose. Geriausia tai daryti atsikėlus ryte, dar nieko neveikus. Prieš matuojantis kraujospūdį reikėtų nusišlapinti, nes esant pilnai šlapimo pūslei, jis gali būti 5–6 proc. didesnis. Tada reikėtų patogiai atsisėsti, nugara turėtų būti atremta į atlošą, kojos – neužkeltos viena ant kitos, atpalaiduotos, pėdos padėtos ant grindų, ranka – ant stalo. Rekomenduojama atlikti bent porą matavimų su kelių minučių intervalu.

Jeigu kraujospūdis matuojamas vakare, prieš tai reikėtų bent pusvalandį nevalgyti,  porą valandų negerti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Prieš matuojantis reikėtų bent kelias minutes ramiai pasėdėti. „Kai žmogus, parbėgęs iš darbo, kažką greitai užkanda ir puola matuoti spaudimą, tikėtina, kad jis bus padidėjęs“, – aiškina gydytojas kardiologas.

Pasak dr. A. Maksvyčio, jeigu namuose kelias dienas išmatuojamas padidėjęs kraujospūdis, reikėtų su tais skaičiais kreiptis į specialistą ir svarstyti, ką daryti. Kartais ir nedidelis kraujospūdžio padidėjimas gali nulemti insultą.

Nediagnozuota ir negydoma hipertenzija gresia pavojingomis būklėmis

Pašnekovas sako, kad dažnai žmogus prisitaiko prie padidėjusio kraujospūdžio ir jo nejaučia. Tačiau nenustačius ligos laiku, progresuoja organų taikinių pažeidimai. Gali praeiti metų metai, kol atsiranda tam tikri simptomai, o tada, atėjus pas gydytoją, neretai jau būna pažeistos kraujagyslių sienelės, sustorėjęs širdies raumuo, sutrikusi diastolinė funkcija. Negydant padidėjusio kraujospūdžio vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma, galvos smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas, kognityvinės funkcijos sutrikimai (pvz., demencija).

Pasak gydytojo kardiologo, echoskopu nustatomos diastolinės funkcijos sutrikimas būdingas beveik kiekvienam 50–55 metų sulaukusiam žmogui. Šis sutrikimas susijęs su senėjimu, kraujagyslių elastingumo praradimu. Tačiau sergantiems hipertenzija diastolinė funkcija sutrinka jaunesniame amžiuje, nes jų biologinis laikrodis jau yra paskubėjęs ir pasiekęs vyresnio amžiaus žmogaus būklę. Todėl padidėjusį kraujospūdį turintiems žmonėms anksčiau atsiranda didesnė insulto ar infarkto rizika.

„Hipertenzija vadinama tyliuoju žudiku. Ši liga nebyli, bet jei ji yra, galime neišvengti pavojingų būklių. Todėl svarbu tikrintis ir laiku imtis reikiamų priemonių. Besirūpinantys savo sveikata ir savo artimaisiais žmonės, turėtų žinoti savo spaudimą, o esant padidėjusiam, jį kontroliuoti“, – pabrėžia gydytojas.

Pašnekovas sako, kad siektinas kraujospūdžio tikslas gali priklausyti nuo kitų sveikatos būklių. Dauguma pacientų siekia, kad kraujospūdis būtų mažesnis nei 140/90 mmHg. Tačiau sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, lėtine inkstų liga, taip pat turint didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, siektinas kraujospūdžio tikslas yra mažesnis nei 130/80 mmHg.

Staigūs kraujospūdžio svyravimai ir kitos savigydos pasėkmės

Gydytojo kardiologo teigimu, nemaža dalis aukštą kraujospūdį turinčių žmonių bando gydytis patys. Kai žmogus, pastebėjęs jo padidėjimą, vadovaudamasis kaimynų ar draugų rekomendacijomis, ima vartoti vaistus, dažnai atsiranda staigūs kraujospūdžio svyravimai. „Išgėręs tabletę, jis nusimuša spaudimą, arba, per 15 minučių jam nenukritus, išgeria dar vieną, o tada jau guli visai be jėgų. Jeigu tai yra trumpo veikimo vaistai, po kelių valandų kraujospūdis vėl didėja ir gaunasi toks užburtas ratas, nerimas ir panika. Todėl noriu pabrėžti, kad esant kažkokioms problemoms, dėl gydymo reikėtų konsultuotis su gydytoju, o ne su kiemo draugais, kaimynais ar giminaičiais“, – sako dr. A. Maksvytis.

Gydytojas kardiologas taip pat atkreipia turinčiųjų aukštą kraujospūdį dėmesį, kad nors vaistinėse galima įsigyti įvairių širdį, kraujagysles ir kraujotaką veikiančių papildų, jų vartojimas tik sukuria iliuziją, kad savimi rūpinamasi, bet daugeliu atvejų tai nėra gydymas, kurio reikėtų. Kokie vaistai ir kokiomis dozėmis reikalingi konkrečiam žmogui gali nuspręsti tik gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus ir tiksliai įvertinęs jo sveikatos būklę. „Padidėjęs kraujospūdis yra daugelio rimtų širdies ir kraujagyslių ligų bei komplikacijų rizikos veiksnys, o jį efektyviai kontroliuoti galima tik nuolat konsultuojantis su gydytoju bei ieškant geriausių derinių“, – pabrėžia jis.

Išvengti ir sumažinti aukštą kraujospūdį gali gyvenimo būdo pokyčiai

Pašnekovo teigimu, vienas svarbiausių dalykų, siekiant sumažinti padidėjusį AKS – didinti fizinį aktyvumą. Jis ne tik padeda kontroliuoti kūno svorį, bet ir teikia didžiulę naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai „Fizinė veikla turėtų būti aerobinė, pavyzdžiui, spartus ėjimas. Ne toks, kai neskubant išeinama pasivaikščioti su šuniuku, sustojant prie vieno krūmo, prie kito, bet spartus, apie 7 km/h greičiu, kad sušiltumėte ar net suprakaituotumėte. Per dieną tokio fizinio krūvio reikėtų turėti bent pusvalandį. Puikiai tinka ir tokios veiklos, kaip bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukiojimas baseine, aerobiniai užsiėmimai ar net šokiai, svarbu, kad judėtų raumenys ir širdžiai būtų duodamas didesnis apkrovimas. Naudingi ir jėgos stiprinimo pratimai su svoriais, tačiau pagal svarbą jie yra antroje vietoje“, – aiškina gydytojas kardiologas.

Tačiau dr. A. Maksvytis atkreipia dėmesį, kad turint padidėjusį kraujospūdį, prieš pradedant aktyviai sportuoti, reikėtų pasitarti su gydytoju kardiologu. Daugeliu atvejų padidinus fizinį aktyvumą kraujo spaudimas didėja ir gali išprovokuoti nepageidaujamas būkles. Todėl svarbu, kad išeities spaudimas būtų normalus. Tikėtina, kad fizinio krūvio metu kraujospūdis pakils, bet po jo kelioms valandoms patikimai nukris. Tai ir yra fizinio aktyvumo nauda, kad jos metu gerėja audinių aprūpinimas krauju, o intensyvi kardiotreniruotė padeda sumažinti kraujo spaudimą bent kelioms valandoms, taip sumažinant ir vaistų vartojimo poreikį. Taigi, hipertenzija neturėtų būti kliūtis fiziniam aktyvumui, tik prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kuris, įvertinęs žmogaus būklę, rizikos veiksnius, gretutines ligas ir jo fizinį pasirengimą, pateiks individualias judėjimo rekomendacijas.

Kitas svarbus dalykas – antsvorio mažinimas. Gydytojas sako, kad vien tik didinant fizinį aktyvumą, svorio nenumesite. „Daugelis įsitikinę, kad mažinti svorį padeda vaikščiojimas. Ši veikla, be abejo, naudinga, tačiau norint sudeginti pakankamai kalorijų, vaikščioti reikėtų ne mažiau nei 4 valandas per dieną. Tiek laiko turi toli gražu ne kiekvienas. Todėl siekiant atsikratyti viršsvorio antsvorio, labai svarbi tinkama mityba. Be abejo, tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, todėl mitybos planą geriausia susidėlioti individualiai. Tačiau bene svarbiausia pakeisti savo požiūrį į maistą. Dieta, drastiškas tam tikrų produktų apribojimas, įprastai nesuteikia norimo rezultato, nes, trūkus kantrybei ir grįžus prie senų įpročių, svorio vėl priaugama. Įpročių keitimas turėtų būti laipsniškas ir nuoseklus – taip jis bus ir mažiau skausmingas. Reikėtų pradėti nuo druskos, pridėtinio cukraus, greitųjų angliavandenių, saldumynų, greito maisto mažinimo. Būtent mažinimo, o ne visiško atsisakymo. Daug lengviau žinoti, kad tam tikri dalykai neuždraudžiami visam laikui ir, esant tam tikroms aplinkybėms, galima jais pasimėgauti. Tačiau pradėjus riboti jų vartojimą, greitai dingsta ir potraukis, nes įpročiai, kuriems išsiugdyti iš pradžių reikia pastangų, vėliau tampa natūralūs“, – pataria dr. A. Maksvytis.

Kalbėdamas apie druskos vartojimą, gydytojas sako, kad jeigu gaminant maistą patiems galima jį sukontroliuoti, tai perkant pusfabrikačius tai padaryti gana sunku, todėl reikėtų įprasti skaityti jų sudėtį. Pusfabrikačiuose, įvairiuose padažuose, prieskonių mišiniuose be konservantų yra ir nemažai druskos, kuri taip pat yra konservantas. Taigi, reikėtų atkreipti į tai dėmesį. „Renkantis mineralinį vandenį, reikėtų žiūrėti, kiek jame yra natrio. Plačiai reklamuojamas ir gal dėl to daugelio mėgstamas „Vytautas“ – bene daugiausiai natrio turintis lietuviškas mineralinis vanduo. O esant padidėjusiam kraujo spaudimui reikėtų, kad jo kiekis būtų kuo mažesnis“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Pasak dr. A. Maksvyčio, nors turint arterinę hipertenziją alkoholis nėra draudžiamas, jo vartojimas turėtų būti labai saikingas. Rūkymas taip pat gali turėti įtakos AKS padidėjimui, tačiau epidemiologiniai tyrimai yra prieštaringi. Remiantis kai kuriais jų, metę rūkyti dažnai turi didesnę hipertenzijos riziką, nes dažnai atsisakius rūkymo priaugama svorio, o jis šios ligos tikimybę didina labiau nei rūkymas. Tyrimų duomenimis, rūkymas daugiau turi įtakos plaučių vėžio atsiradimui, kojų ir širdies arterijų ligoms, tačiau hipertenzijai nėra labai reikšmingas.

Sumažinti pavojingų ligų riziką gali tik atsakingas požiūris į savo sveikatą

Baigdamas pokalbį dr. A. Maksvytis dar kartą primena, kad norint išvengti pavojingų ligų reikėtų būti atsakingiems ir rūpintis savo sveikata. Sulaukus 40 metų, svarbu bent kartą į mėnesį pasimatuoti kraujospūdį, ir jeigu jis kelias dienas iš eilės yra padidėjęs, nedelsti ir atvykti pasitarti su specialistu. Moksliškai įrodyta, kad anksčiau pradėjus hipertenzijos kontrolę, pasiekiama geresnių rezultatų, kai tuo tarpu ilgiau kaip dvejus metus jos negydant, žymiai išauga komplikacijų rizika.

„Jeigu spaudimas padidėjęs nedaug ir nėra daugiau rizikos veiksnių, pirmiausia rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės. Tačiau, jeigu gyvenimo būdo modifikavimas neduoda norimo rezultato, būtini vaistai, kuriuos, nepaisant savijautos, vartoti reikia reguliariai ir taip, kaip nurodė juos skyręs specialistas. Hipertenzija – lėtinė liga, daugelio pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų rizikos veiksnys, todėl ja sergant, svarbu nuolat konsultuotis su gydytoju bei ieškoti geriausių padidėjusio kraujo spaudimo kontrolės priemonių. Tik atsakingai rūpindamiesi savo sveikata galėsite sumažinti pavojingų ligų riziką, prailginti gyvenimą ir džiaugtis geresne jo kokybe“, – pabrėžia gydytojas kardiologas.