Vaistus skiriantys gydytojai pacientams turi ne tik išrašyti receptą, bet ir patarti, kaip medikamentus įsigyti ir vartoti. Vaistininkas taip pat turi informuoti vaistų pirkėjus apie kainas ir priemokas. Pasak specialistų, norintiems vaistinėje sutaupyti ir nepermokėti už vaistus, reikėtų žinoti vos kelias taisykles.
 
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikia vaistų kompensavimo sistema, kuri užtikrina, kad tam tikra vaistų kainos dalis ar net visa kaina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę sergantieji, kuriems gydytojas skiria kompensuojamųjų vaistų, gali jų įsigyti nepatirdami didelių finansinių išlaidų.
 
1 taisyklė: vaistininkas privalo kompiuterio monitoriuje parodyti informaciją apie visus turimus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus.
 
Susidūręs su liga, žmogus neturėtų jaudintis dėl informacijos apie kompensuojamus vaistus stokos, kadangi visą reikiamą informaciją jis gali ir turi gauti iš jį gydančio gydytojo ar vaistininko. Pastarieji turi informuoti pacientą apie kompensuojamų vaistų kainas ir jiems nustatytas priemokas.
 
Dar ne visi pacientai žino, kad atėjus į vaistinę, vaistininkas kompiuterio monitoriuje privalo parodyti visų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga sąrašą, iš kurio jis gali pasirinkti pigesnį ar brangesnį vaistą. Monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesni.
 
2 taisyklė: vaistininkas pirmiausia turėtų pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka.
 
Dažnai pacientai renkasi įprastą, ar kartais netgi gydytojo ant lapelio užrašytą vaistą ir į vaistininko pasiūlymus rinktis pigesnįjį vaistą numoja ranka. Jei žmogus rinktųsi vaistą su mažesne priemoka, tiesiog sumokėtų mažiau, o tas vaistas gydytų nė kiek ne blogiau negu brangesnis.