Nesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į mononesočiąsias ir polinesočiąsias.
Polinesočiosios riebalų rūgštys – tai Omega 3 ir Omega 6. Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje, saugo nuo širdies ligų, pavyzdžiui, infarkto, kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų insulto. Be to, jos slopina uždegiminius procesus, užkerta kelią artrito vystymuisi. Trūkstant šių biologiškai aktyvių junginių, organizmas sunkiau susidoroja su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, sulėtėja protinė veikla, sumažėja intelektas ir pan.
Geriausi Omega 3 rūgščių šaltiniai yra linų sėmenys (traiškyti), jų aliejus, kanapių aliejus, graikiniai riešutai ir jų aliejus bei žuvų taukai. Atrodo vienas lengviausių būdų yra įsigyti vaistinėje žuvų taukų, visgi – čia turime būti atsargūs. Šios medžiagos vertingumą riboja keletas dalykų: didžiulė vandenynų tarša, žuvies polinkis kaupti sunkiuosius metalus bei paplitusi praktika gaminti susintetintus žuvų taukus. Todėl geriausias būdas gauti Omega 3 rūgščių – linų sėmenų aliejus. Svarbu žinoti, kad šis aliejus vartojamas šaltas, tiesiai į patiekalus ar išgeriant šaukštelį. Nei kepti, nei virti, nei pilti į karštą patiekalą jis nėra tinkamas. Dėl aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių sėmenų aliejus greitai oksiduojasi, dėl to jis turi būti laikomas šaltai, tamsioje vietoje, o atidarius – suvartojamas per 3–5 savaites. Atsiradęs kartumas ir nemalonus kvapas reiškia, kad su aliejumi jau reikia atsisveikinti.
Omega 6 gauname iš sezamų, moliūgų, saulėgrąžų, kanapių sėklų ir jų aliejaus, graikinių, pekano, migdolų riešutų bei jų aliejaus, avokadų vaisių ir jų aliejaus, sojų, nakvišų, rapsų, kukurūzų, agurklių aliejaus.
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai (1)