Net ir nedideli sveikatos pokyčiai gali riboti žmogaus veiklą. Kad lengvi negalavimai netaptų sunkiais, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. 

Australijos akių tyrimo centro duomenimis, sulaukus keturiasdešimties metų, toliau kiekvienas amžiaus dešimtmetis aklumo bei silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų riziką gali didinti tris kartus. Senėjant didėja visų ligų rizika, o katarakta, presbiopija, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija dažniausiai pasireiškia tik vyresniems žmonėms. Glaukoma, kuri dažnai paveldima, paprastai susergama vyresniame amžiuje. 

Regą trikdančios akių ligos apriboja pojūčius, mobilumą ir orientavimąsi aplinkoje, sukelia socialinę atskirtį, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas provokuoja nerimą, depresiją ir kitas psichosomatines ligas. Regos pažeidimai gali lemti nelaimingus atsitikimus. 

Glaukoma – didelė akių ligų grupė, kurių svarbiausias požymis yra padidėjęs akispūdis, dėl to ilgainiui įdumba ir atrofuojasi regos nervas, vystosi akipločio pakitimai, tinklainės nervinių ląstelių pažeidimai. Ligos negydant apankama. 

Katarakta – akies lęšiuko drumstėjimas. Manoma, kad kataraktos išsivystymą lemia medžiagų apykaitos sutrikimas lęšiuke bei jo struktūros pakitimai, taip pat cukrinis diabetas, atopinis dermatitas (egzema), sklerodermija, ilgai ir didelėmis dozėmis vartojami hormoniniai vaistai. „Sudrumstėjęs“ regėjimas ir matymas it pro rūką – kataraktos požymis. Gali atrodyti, kad objektai matomi geltoname fone, gali akinti ryški šviesa, dvejintis vaizdai, tampa sunku vairuoti tamsiu paros metu. Katarakta gydoma chirurginiu būdu. 

Presbiopija (gr. presbys – senas; ops – akis) – tai senatvinė toliaregystė, fiziologinis akies akomodacijos nusilpimas. 

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (tai liga, kai žūsta tinklainės centre esančios ląstelės, dėl to sumažėja regėjimo aštrumas, vystosi aklumas) rizikos veiksniai gali būti ne tik amžius, rūkymas, paveldimumas, stresas, bet ir metabolinio sindromo komponentai: nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dislipidemija, arterinė hipertenzija. 

Labai svarbi reguliari regėjimo patikra. Sulaukus penkiasdešimties metų, bent kartą per metus būtina pasitikrinti akispūdį. 

Reguliari regėjimo patikra būtina ne tik kaip akių lėtinių ligų prevencijos dalis. 

Metabolinis sindromas ir akių ligos 

Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 19,4–28,1 proc. vyrų ir 16,6–26,3 proc. moterų nustatytas metabolinis sindromas – metabolinių sutrikimų visuma, apibūdinama atsparumu insulinui ar gliukozės netoleravimu, kūno centrinio tipo nutukimu, dislipidemija (padidėjusiu trigliceridų ir sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu kraujyje) ir padidėjusiu kraujospūdžiu (arterine hipertenzija). 

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip šis organizmo kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimų kompleksas veikia akių būklę, tačiau nustatyta, kad metaboliniu sindromu sergantiems žmonėms sutrinka kraujotaka smulkiosiose kraujagyslėse ir kad jiems dažniau nustatoma katarakta (akies lęšiuko drumstėjimas). 

Daugiau žinoma apie atskirų metabolinio sindromo komponentų – hiperglikemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo ir dislipidemijos – ryšį su akių ligomis. 

- Dėl padidėjusio kraujospūdžio kiekvieną amžiaus dešimtmetį tinklainės kraujagyslių pakitimų tikimybė padidėja du kartus. Padidėjęs kraujospūdis sukelia smulkiųjų arterijų spazminę būklę ne tik akyse, bet ir visame organizme, o padidėjusio kraujospūdžio ligos negydant ilgai, akies tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų, paburkti regos nervas ir pablogėti regėjimas. - Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas pirmiausia pažeidžia smulkiąją kraujotaką akies tinklainėje, sukelia diabetinę retinopatiją ir yra vienas iš aklumo ir silpnaregystės rizikos veiksnių. 

- Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dažniau išsivysto katarakta ir glaukoma. 

- Nutukę žmonės ir tie, kuriems nustatyta dislipidemija, dažniau serga katarakta. 

Patarimai 

Vartokite gydytojo paskirtus vaistus. 

Jeigu diagnozuotas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, glikemijos bei kraujo plazmos lipidų pokyčiai, nutukimas – būtina šiuos lėtinių ligų rizikos veiksnius koreguoti. 

Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, streso mažinimas gali padėti išsaugoti ne tik sveikas akis. Esminiai sveikos gyvensenos principai: 

- Būkite fiziškai aktyvūs, darbuokitės ir vaikščiokite gryname ore. Gamtoje akys atsipalaiduoja, nes į įvairius arti ir toliau esančius objektus žvelgiama natūralioje šviesoje. 

- Tinkamai maitinkitės. Netinkama mityba didina tinklainės degeneracijos bei kataraktos riziką. 

- Mažiau vartokite gyvulinių riebalų, venkite druskos, cukraus. Rinkitės rupių miltų gaminius. 

- Valgykite migdolų, morkų, pomidorų, bruknių, erškėtuogių bei šermukšnių uogų, įvairių žalumynų. 

- Vartokite maisto papildų, kurių sudėtyje yra mėlynių ekstrakto ir liuteino. 

Be įtampos 

· Pajutę akių įtampą, lėtai pamirksėkite, nukreipkite žvilgsnį į tolį: dangų, žolę, medžius. 

· Išsiugdykite įprotį atidžiai, bet be įtampos, apžiūrinėti daiktus, kuriuos jums įžiūrėti sunku. 

· Pasižvalgykite į debesis, lėktuvus, paukščius, krentančius lapus. 

· Pamirkčiokite bent šimtą kartų per dieną. 

· Dirbdami kompiuteriu ar skaitydami knygą kas pusvalandį darykite kelių minučių akių poilsio pertrauką: pažiūrėkite į lubas, po to į grindis, į šonus, į dešinįjį viršutinį kambario kampą ir į kairįjį apatinį kampą bei atvirkščiai; į arti esantį tašką, tada – į tolį. 

Mankšta akims atliekama kasdien. Veiksmingi ne tik pratimai, bet ir mintys, supratimas, jog tai yra naudinga. 

Teksto autorė: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Danguolė Andrijauskaitė.