Maksimali temperatūra, kurioje žmogus gali kvėpuoti, yra 116 laipsnių. Skaičius įspūdingas – juk daugeliui iš mūsų patiria nemažai nepatogumų jau tada, kai termometro stulpelis šokteli iki 30 laipsnių.
 
Karščius ir tvankumą ypač sunku išgyventi miestų gyventojams – situaciją pablogina įkaitęs asfaltas ir išmetamosios dujos. Pakalbėkime apie tai, kodėl karštu oru žmonės jaučiasi blogiau ir kaip galima sau padėti.
 
Kenčia širdis
 
Natūralu, kad karštą dieną didžiausias krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai. Kaitra išsausina orą, ima stigti deguonies. Jauniems žmonėms tai nepridaro ypatingų rūpesčių – jų termoreguliacinis mechanizmas paprastai veikia be priekaištų. Na, o štai vyresniems viskas kiek sudėtingiau.
 
Šiuo atveju nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema – ji labai intensyviai dalyvauja termoreguliaciniuose procesuose.. Dėl sauso ir karšto oro kraujas tirštėja, didėja trombų susidarymo tikimybė. Na, o tai savo ruožtu didina insulto riziką.
 
Tokiu oru gali sumažėti ir atmosferos slėgis, ką iš karto pajunta tiek hipertonikai, tiek tie, kurių kraujo spaudimas būna žemas. Ir, žinoma, pati širdis dirba intensyviau: pulsas tankesnis, kraujagyslės išsiplečia... Nuo kraujospūdžio šokinėjimo neapsaugotas niekas – net ir visiškai sveiki žmonės. Praleidę daugiau laiko karštyje jie gali pajusti bendrą silpnumą, pykinimą, matyti „mašaliukus“ prieš akis – visa tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemoje vyksta staigūs pokyčiai.
 
Vandens trūkumas
 
Intensyvus prakaitavimas karštuoju metų laiku vargina ir erzina daugelį: nesvarbu, kiek kartų lendama po dušu, norimos švaros ir gaivumo nėra, nes suprakaituoti vėl užtenka ir poros minučių. Vis dėlto prakaitavimas organizmui labai svarbus – juk būtent tai padeda normalizuoti organizmo būklę ir atvėsinti kūną.