Prasidėjęs kelionių sezonas kai kuriems iš mūsų būna ilgai lauktas džiaugsmas, atmieštas neišvengiamo negalavimo kartėliu. Vieniems jos yra malonumas, o kitiems – tikra kančia, nes reikia nuolat taikstytis su bjauria savijauta. Blogiausia, kad jūrligė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir bet kokioje transporto priemonėje. Laimė, yra būdų šio negalavimo atsikratyti – tik reikia žinoti, kaip.

Kas yra jūrligė?

Jei tikėtume statistika, apie 30 % planetos gyventojų užsupa pačiose įprasčiausiose transporto priemonėse – automobilyje, autobuse. Ir daugiau nei antra tiek žmonių dėl tos pačios priežasties vengia skraidyti lėktuvu arba keliauti vandeniu.

Pagrindiniai jūrligės simptomai yra pykinimas, vėmimas ir galvos svaigulys. Bet kodėl jie užklumpa?

Yra trys veiksniai, atsakingi už mūsų kūno pusiausvyrą: tai vestibulinis aparatas (vidinėje ausyje), atramos judėjimo aparate esantys receptoriai ir regos organai.

Mūsų akys ir raumenų receptoriai nuolat siunčia į vestibulinį aparatą signalus apie kūno padėtį erdvėje. Tačiau susirgus jūrlige, smegenys sutrinka ir nebežino, kokį signalą siųsti, nes kūno padėtis akivaizdžiai pasikeičia (pavyzdžiui, skrendant), o akys tuo metu rodo, kad viskas yra kaip buvę. Tas pats būna, kai mes stebime greitai judančius objektus, tačiau patys nejudame.

Itin sunkiais jūrligės atvejais žmogų užlieja panikos ir dezorientacijos banga, kurios veikiamos smegenys išsijungia, o pradeda dirbti vegetatyvinė nervų sistema: širdis daužosi it pašėlusi, stiprėja nerimas... Tuomet ir prasideda „linksmiausioji“ dalis – pykinimas, vėmimas.

Kas kaltas?

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl mus užsupa transporto priemonėse. Pirmoji – pusiausvyros centro dezorientacija, pasireiškianti keliskart staiga ir kardinaliai pasikeitus kūno judėjimo krypčiai. Antroji – prieštaringi signalai, pasiekiantys pusiausvyros centrą iš vestibulinio aparato ir regos organų. Kaip galima nuspėti iš paties negalavimo pavadinimo, tokius trikdžius dažniausiai sukelia bangavimas jūroje: laivo kajutėje esančio žmogaus vestibulinis aparatas registruoja pasikartojančius judesius, tačiau akys nemato horizonto, tik nejudančius daiktus aplinkui.