Kas yra migrena? Kaip ir kodėl ji pasireiškia, ką reikėtų daryti priepuolio atveju? Atsakome į dažniausiai iškylančius klausimus.
 
Kas yra migrena?

Klaidingai manoma, kad kasdieniai galvos skausmai ir yra migrena. Tikrai ne. Iš tikrųjų tai yra epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Jis gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Greta pasireiškia ir kiti simptomai – liguistumas, pykinimas, vėmimas ir t.t.
 
Migrenos metu vargina intensyvūs, dažnai vienpusiai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, šviesos baimė, šleikštulys, mieguistumas. Dažnai priepuolio metu žmogus negali atlikti įprastų dienos darbų. Kartais migrenos priepuolio metu žmogus gali tik gulėti tamsiame kambaryje ir laukti, kol priepuolis pasibaigs.
 
Migrena skundžiasi maždaug 10–12 % žmonių. Pastebėtina, kad moteris ji kamuoja 3 kartus dažniau nei vyrus. Dažniausiai migrenos priepuoliai prasideda antrą ar trečią gyvenimo dešimtmetį, rečiau – sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus. Migrena gali sirgti bet kas – tam įtakos neturi nei išsilavinimas, nei rasė ir socialinė padėtis.
 
Kokie simptomai išduoda, kad tai – migrena?
 
Migrenos simptomai yra tokie:
 

• Pykinimas
• Prakaitavimas
• Vėmimas
• Šviesos baimė
• Kalbos sutrikimas
• Priepuolinis galvos skausmas
• Padidintas jautrumas garsams
• Regėjimo sutrikimai

 
Kokios migrenos priežastys?
 
Gaila, tačiau tikslios migreną sukeliančios priežastys yra nežinomos. Yra keletas mokslinių teorijų. Pavyzdžiui, kraujagyslinė teorija teigia, kad priepuolio metu galvos kraujagyslės iš pradžių susitraukia (migrenos pradžia), po to plečiasi (galvos skausmo fazė), sukeldamos galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.
 
Galvos skausmų simptomai kyla ir dėl nervų sistemos pakitimų. Migrenos priepuolio metu akivaizdžiai pasikeičia serotonino koncentracija, ši medžiaga išsiskiria visame organizme.
 
Įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai, kadangi, prasidėjus brendimui, migrena pasireiškia dažniau moterims nei vyrams. Taip pat yra duomenų, kad įtaką gali daryti paveldimumas ir kai kurie kiti faktoriai, pavyzdžiui: stresas, nuovargis, kai kurie maisto produktai (kakava, kava, arbata, citrusiniai vaisiai, šokoladas ir saldūs užkandžiai, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas ir alkoholis apskritai), badavimas, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas, miego režimo pokyčiai (nemiga ar per ilgas miegojimas), galvos ir sprando skausmas (akių, dantų, žandikaulio skausmas), aplinkos veiksniai (ryški, žybčiojanti šviesa, per didelė įtampa, darbo viršvalandžiai, stiprūs kvapai), hormoniniai pokyčiai moterims (nėštumas, geriamieji kontraceptikai, menstruacijos).

Dažniausiai priepuolį sukelia keli veiksniai vienu metu.
 
Kaip atrodo ligos eiga?
 
Kaip minėta, pagrindinis migrenos simptomas yra būtent priepuolinis galvos skausmas. Paprastai visi migrenos simptomai praeina per 24 valandas, tačiau gali tęstis nuo pusės paros iki 3 dienų. Tarp priepuolių pacientai dažniausiai jaučiasi visiškai sveiki ir darbingi.
 
Išskiriamos keturios migrenos priepuolio stadijos:
 

1. Prodromas (šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, potraukis tam tikram maistui, tingumas, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas,). Šie simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš galvos skausmą.
2. Aura (tai neurologinių židininių simptomų atsiradimas prieš galvos skausmą) – simptomai paprastai atsiranda per 5-20 minutes ir trunka ne ilgiau kaip valandą, pasireiškia įvairiais matymo sutrikimais, tam tikrų kūno vietų aptirpimu, paralyžiumi.
3. Galvos skausmas – būdingas priepuolinis, vienos galvos pusės, pulsuojančio pobūdžio, sustiprėjantis fizinio krūvio metu galvos skausmas, kuris, priepuoliui užtrukus, gali apimti visą galvą. Taip pat skausmo metu vargina pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, erzina stipresni garsai, vaizdas gali būti neryškus, norisi valgyti ar dažniau šlapintis, paburksta nosies gleivinė, padidėja prakaitavimas, karščio ar šalčio pojūtis, sutrinka dėmesio koncentracija. Skausmas gali trukti 4-72 valandas. Jeigu skausmas trunka ilgiau, tuomet diagnozuojama migreninė būklė.
4. Sveikimo stadija – tai galutinė migrenos priepuolio stadija. Galvos skausmas sumažėja ir galiausiai išnyksta, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas.

 
Migrenos priepuolių dažnis labai įvairus – nuo kelių per visą gyvenimą iki kelių per savaitę. Taikant gydymą, laikantis režimo, priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, kad daliai pacienčių priepuoliai suretėja nėštumo metu. Taip pat priepuoliai retesni vyresniame amžiuje, sumažėja jų intensyvumas.
 
Migrena su aura ir migrena be auros: kuo jos skiriasi?
 
Yra dvi migrenos rūšys: migrena su aura ir be jos. Kitaip tariant, dalis žmonių prieš priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, vadinamus aura (tai gali tęstis nuo 10 iki 25 minučių). Kita dalis to nejaučia, ir priepuoliai juos užklumpa netikėtai.
 
Kaip pasireiškia aura?
 
Dažniausiai aura pasireiškia regėjimo sutrikimais (švysčiojimais, zigzagais ar ryškia šviesa tiek užmerkus, tiek atmerkus akis, regėjimo praradimu), galimas kojų ir rankų dilgčiojimas, jų sustingimas bei kalbos sutrikimas.
 
Kokios migrenos rūšys išskiriamos?
 
Migrenos atmainų yra ne viena. Skiriasi jų atpažinimo būdai ir gydytojų patarimai, ką reikėtų daryti.
 
Pamatinės arterijos migrena. Pasireiškia stipriu galvos svaigimu, skambėjimu ausyse, pykinimu, viduriavimu, neaiškia kalba, laikinu regėjimo praradimu ir alpimu. Sergantys šia migrenos rūšimi dažniausiai patiria du ar kelis išvardytus simptomus, trunkančius ne ilgiau nei valandą. Tuo tarpu pulsuojantis galvos skausmas gali trukti nuo keturių iki 72 valandų. Manoma, kad šia migrenos rūšimi serga maždaug 25 tūkst. žmonių, iš jų dažniausiai – paauglės.
 
Manoma, kad simptomus sukelia neurologinis procesas. Tai tarsi smegenyse esanti elektrinė audra, prasiaučianti per už kalbą ir sąmonę atsakingas smegenų vietas. Ši migrena gali sukelti nedidelę insulto riziką, jeigu pacientas turi mažą, nediagnozuotą skylutę širdyje, vadinamą „patento forameno ovalu“, kuri gali praleisti kraujo krešulius iki smegenų. Sergant šia migrenos rūšimi būtinai reikia apsilankyti pas neurologus, ypač jeigu migrenos priepuolio metu netenkate sąmonės, kad šie atmestų epilepsijos tikimybę.
 
Gydoma antiepilepsiniais vaistais, stabilizuojančiais nervų aktyvumą; antidepresantais, kurie pakeičia cheminių medžiagų balansą smegenyse; vaistais nuo skausmo (pavyzdžiui, paracetamoliu, kuris sumažina išsiplėtusias kraujagysles).
 
Pamatinės arterijos migrena gali būti painiojama su epilepsija, mini insultu, ausų infekcijomis, hemiplegine migrena.
 
Hemipleginė migrena. Jai būdingas laikinas vienos kūno pusės silpnumas ar paralyžius. Dažniausiai paveikiamas veidas, rankos ir kojos. Jeigu paralyžius apima dešiniąją kūno pusę, tada gali atsirasti ir kiti simptomai: kalbos praradimas, sutrikusi orientacija ir regėjimas. Taip yra dėl to, kad kairioji smegenų dalis, kuri atsakinga už šias funkcijas, taip pat bus paveikta. Žinoma, dažniausiai pagrindinis simptomas yra galvos skausmas, trunkantis 4–72 val. Šio tipo migrena serga maždaug 1 tūkst. žmonių, o simptomai gali trukti nuo vienos valandos iki kelių dienų, tačiau dažniausiai baigiasi jau po 24 val.
 
Atsiradimo priežastys skiriamos į du tipus: genetinė, t.y. kai du ar daugiau šeimos narių yra ja sirgę, arba atsitiktinė, kai šeimoje sergančiųjų nėra. Standartinės migrenos vaistų, tokių kaip triptanas, derėtų vengti, nes sergant šia migrenos rūšimi jie gali sukelti insultą. Kai kuriems pacientams geriausiai tinka gydymas su topiramatu, kuris stabilizuoja smegenų aktyvumą.
 
Hemipleginė migrena gali būti supainiota su insultu, smegenų priepuoliu, pamatinės arterijos migrena.
 
Tinklainės migrena. Simptomai: laikinas vienos akies aklumas, aklos dėmės, mirgančios šviesos, kurios kartais gali sukelti ir galvos skausmus. Priepuoliai gali kartotis nuo 1–2 kartų per savaitę iki 1 karto per metus. Kelioms minutėms ši migrenos rūšis gali sukelti visišką vienos akies aklumą. Manoma, kad dažniau ja serga vyrai.
 
Gydytojai mano, tinklainės migreną gali sukelti sportinė ar psichinė įtampa. Svarbu išsitirti ir įsitikinti, kad regėjimo praradimas nėra susijęs su rimtesne būkle. Laikinam regėjimo praradimui nėra jokio efektyvaus gydymo, pacientams gali būti išrašomi paprasti vaistai nuo skausmo, pvz., paracetamolis. Jei priepuoliai dažnesni, gydytojai gali pasiūlyti vartoti vaistus nuo paprastos migrenos.
 
Gali būti supainiota su rimtomis kraujų krešulių sukeliamomis akių ligomis.
 
Status migrena. Pasireiškia kaip ir normali migrena, tačiau trunka ilgiau nei 72 val. be jokios pertraukos (gali tęstis iki kelių savaičių). Pacientus gali kamuoti galvos svaigimas ar vėmimas.
 
Dažniausia atsiranda perdozavus skausmą mažinančių vaistų arba vaistų nuo migrenos. Gydant šią migrenos rūšį patariama pakeisti vaistus į stipresnius prevencinius, kartais netgi kortikosteroidinius, kurie stabdo organizme besigaminančius chemikalus, sukeliančius įvairius uždegimus. Ši migrenos forma yra nepaprastai rimta, daugeliui pacientų prireikia ligoninės.

Oftalmopleginė migrena. Tai – viena iš retesnių migrenos rūšių, kuri pasireiškia vaikams. Be galvos skausmo, šiai migrenai būdingas vieno akies raumens silpnumas.

Bazinei migrenai, be galvos skausmo, būdingas galvos svaigimas, svyravimas, sunkumas kalbant.

Hemipleginė migrena – labai reta migrenos forma. Jai būdingas laikinas vienos kūno pusės silpnumas, šeimyninė anamnezė.

Migrenos gydymas

Migrenos gydymas orientuotas į priepuolių nutraukimą ir profilaktinį gydymą. Labai svarbu išvengti priepuolius provokuojančių veiksnių. Atminkite, kad vaistai ir nemedikamentinės priemonės tik padeda sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą.
 
Patarimai:
 

• Nestiprų galvos skausmą kartais galima nutraukti įprastiniais analgetikais arba jų deriniais. Labiausiai paplitę nuskausminantieji vaistai yra aspirinas arba paracetamolis. Lengvi opiatai veikia daug stipriau, tačiau juos vartoti galima tik rekomendavus gydytojui. Būtina žinoti, kad vartojant skausmui gydyti sudėtinius skausmą malšinančius vaistus reikia laikytis tikslių nurodymų, nes besaikis šių medikamentų vartojimas ilgainiui gali sukelti medikamentinius galvos skausmus.
• Efektyviausi vaistai migrenos priepuoliams gydyti yra specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai. Jie sutraukia paburkusias galvos smegenų kraujagysles ir panaikina cheminius pokyčius smegenyse, vykstančius migrenos metu. Vaistus reikia vartoti kaip galima anksčiau, priepuolio pradžioje. Tada bus didžiausias vaisto poveikis.
• Tikslinga sumažinti provokuojančių veiksnių poveikį, palengvinti sprando ir nugaros skausmus.
• Fiziniai metodai (fizioterapija, akupunktūra, taškinis masažas), taip pat homeopatija, psichoterapija, žolelių preparatai, padeda atsipalaiduoti ir profilaktiškai apsaugo daugelį žmonių.
• Sportas mažina įtampą ir gali padėti išvengti priepuolių.
• Jei migrenos priepuoliai padažnėja prieš menstruacijas ar jų metu, yra hormonų įtaka skausmams, derėtų vengti preparatų su estrogenais, tarp jų ir kontraceptinių piliulių.
• Priepuolio metu pabandykite ką nors suvalgyti. Švelnus maistas, skrudintos duonos riekelė ar biskvitas gali palengvinti pykinimą.
• Geriausias būdas suvaldyti migreną – kelias valandas pamiegoti.
• Jei migrena trukdo darbui ar visuomeninei veiklai, siekiant apssisaugoti nuo priepuolio, tikslinga vartoti kasdien geriamas tabletes. Profilaktinis gydymas neatstoja priepuolių gydymo, todėl visada su savimi reikia turėti vaistų priepuoliams slopinti. Profilaktinei vaistų grupei priskiriami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, antidepresantai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar vaistai nuo epilepsijos. Po 3 ar 4 savaičių turėtumėte pajusti pagerėjimą.
• Kiekvienam migrena sergančiam pacientui reikia detaliai pildyti dienyną apie provokuojančius veiksnius, registruoti skausmo priepuolius, pažymėti vartotus vaistus. Nepamirškite jo eidami pas gydytoją, kad galėtų pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.