Apie daigintų grūdų naudą žinoma jau seniai. Hipokratas, Indijos jogai ir net mūsų protėviai naudojo juos maistui – košėms, kisieliams, dėjo į sriubą, raugė girą, netgi virė alų.
Šiais laikais labai daug sveikos mitybos šalininkų patys daigina grūdus ir deda juos į salotas arba valgo vienus. Tam tinka praktiškai visos kultūros, figūruojančios žmonių valgiaraštyje: kviečiai, rugiai, miežiai, visi ankštiniai augalai, saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai.
Manoma, kad daigintuose grūduose yra gerokai daugiau įprastų vitaminų ir dėl savo padidintos biologinės vertės jie labai naudingi visam organizmui – juk valgoma koncentruota gyvybinė energija ir maistingosios medžiagos, veikiančios mus ląstelių lygiu. Bet kaipgi yra iš tikrųjų?
Kuo turtingi
Daiginant grūdus juose iš tiesų padaugėja kai kurių vitaminų – B grupės (pavyzdžiui, vitaminų B, B2 ir PP – vidutiniškai 1,5–2 kartus), vitamino E. Daigeliuose atsiranda vitamino C, kurio paprastuose grūduose nėra.
Sudygusiame grūde iš dalies suyra fitatai – mineralų, taigi kalcio, magnio, cinko, kitų pasisavinimą stabdantys junginiai.
Taip pat daigintuose grūduose daug cukraus bei ląstelienos, ir tokios formos, kuri lengvai pasisavinama.
Dėl to daigintų kviečių, sojų ar paprastų pupelių maistinė vertė gerokai didesnė nei perdirbtų produktų, nes didesnė dalis naudingųjų medžiagų vis dėlto glūdi grūdo gemale. Sumalus grūdus į miltus, dauguma tų medžiagų – B grupės vitaminai, mineralinės medžiagos, maistinės skaidulos – pradingsta, arba, tiksliau, lieka sėlenose.
Kuo naudingi
Specialistai tvirtina, kad daiginti grūdai – tiek kviečių, tiek kitų grūdinių kultūrų – yra galingas organizmo gyvybinių funkcijų stimuliatorius. Jie:
Komentarai