Karščiavimas, sloga, kosulys, bendras silpnumas... liga vis labiau progresuoja... Kas padės? Antibiotikai! Bent jau daugelis iš mūsų būtent taip galvojame, kai susiduriame su liga. Juk antibiotikai – kaip sunkioji artilerija, įveikianti bet kokį priešą. Taigi, kas iš tiesų yra antibiotikai ir kada juos reikėtų vartoti?

Kas yra antibiotikai?

Žodis antibiotikai išvertus iš graikų kalbos reiškia “prieš gyvybę”. Tai augalinės, gyvulinės arba mikrobinės kilmės preparatai, slopinantys mikroorganizmų dauginimąsi ir naikinantys juos. Iš esmės antibiotikai skiriami tuomet, kai atsiranda infekcijos, kurią sukelia bakterijos, požymių. 1928 metais Aleksandras Flemingas atsitiktinai atrado Penicillium mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino penicilinu. Tai buvo bene pirmasis antibiotikas, kuris naudojamas iki šiol. 1943 metais buvo atrastas streptomicinas, vėliau – tetraciklinas ir kitos medicinoje dažnai naudojamos medžiagos. Antibiotikų atradimas tapo medicinos revoliucija, išgelbėjusia milijardus gyvybių.

Kodėl antibiotikus gali skirti tik gydytojas?

Skirtingi antibiotikai daro skirtingą poveikį organizmui. Vieni iš jų efektyviau veikia žarnyne, kiti – kauluose, treti – kituose organuose. Yra daugybė priežasčių, kodėl be recepto įsigyti antibiotikų nevalia:

• Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl prieš juos geriant būtina žinoti tikslią ligos priežastį.
• Antibiotikai silpnina imunitetą, todėl neatsakingai vartojant jie gali pakenkti.
• Antiobiotikai naikina ne tik blogasias bakterijas.
• Antibiotikai neigiamai veikia vidaus organus: inkstus, kasą ir t.t.
• Bakterijos gali prisitaikyti prie antibiotikų, jei neteisingai pasirenkama gydymo trukmė arba geriami netinkami antibiotikai.
• Po antibiotikų nusilpęs organizmas būna labai pažeidžiamas, todėl gali vėl susirgti.