Viena sunkiausių nervų sistemos ligų – išsėtine skleroze – paprastai suserga jauni ir darbingi žmonės. Liga prasideda, nes uždegimas pažeidžia nugaros ir galvos smegenyse esančių nervinių skaidulų apsauginį apvalkalą – mieliną. Tada sutrinka impulsų perdavimas iš centrinės nervų sistemos į periferinę. Taip pat uždegimas pažeidžia ir ląsteles, kurios atsakingos už mielinio dangalo gamybą bei išlikimą. Tai sukelia negalią, nes kai kurios ligonio kūno dalys ima „nebesuprasti“, ką jos turi daryti.

Išsėtinė sklerozė – viso gyvenimo liga. Paprastai negalia didėja palengva – per kelis dešimtmečius, tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos ir išsėtinės sklerozės koordinacinio centro vadovė dr. R. Kizlaitienė teigia, kad yra žmonių, kurie serga labai agresyvia išsėtine skleroze. Tokia liga negydoma ar nepakankamai efektyviai gydoma, per porą metų žmogų gali paversti visiškai neįgaliu.

Dažniausiai liga prasideda staiga. Žmogus gali patirti įvairių simptomų: sutrinka rega, pusiausvyra, pykina, ima svaigti galva, ima tirpti kojos, rankos. Liga gali prasidėti galūnių paralyžiais. Vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų, kuris gali pasireikšti daugumai ligonių ir trukti ilgai, yra didžiulis nuovargis.

Jūratė Rajackienė pirmuosius ligos simptomus pajuto būdama trisdešimties – vieną vasaros rytą atsibudo ir suprato, kad nemato viena akimi. Moterį apžiūrėję gydytojai nustatė, kad ji serga išsėtine skleroze. Per penkiolika ligos metų alytiškė J. Rajackienė patyrė dar kelis ligos paūmėjimus, po kurių ji nebegali vaikščioti kaip anksčiau, nes „nebeklauso“ viena koja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus ir Išsėtinės sklerozės centro vadovė doc. dr. Dalia Mickevičienė pabrėžia, kad gydymas efektyvus tik tuomet,  kai jis pradedamas kuo anksčiau, kol liga dar nėra sukėlusi negrįžtamų pakitimų.