Iki šiol vyrauja nemažai žmonių sugalvotų mitų apie koronavirusą, o kartais atsiranda ir naujų prasimanymų ar net gąsdinančių sąmokslo teorijų. Apžvelkime 22 išaiškintus ir mokslo paneigtus teiginius apie koronavirusą.

1. Purškiant chlorą ar alkoholį ant odos, organizme žūva virusai. Alkoholio ar chloro patekimas į organizmą gali pakenkti, ypač jei jie patenka į akis ar burną. Nors šias chemines medžiagas drąsiai galima naudoti paviršių dezinfekavimui, jos neturėtų būti naudojamos ant odos. Šie produktai negali sunaikinti virusų organizme.
   
    
2. Tik vyresni suaugusieji ir jauni žmonės rizikuoja užsikrėsti virusu. COVID-19, kaip ir kitais koronavirusais, gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau vyresni suaugusieji ir asmenys, turintys jau prastesnę sveikatos būklę, pavyzdžiui, diabetą ar astmą, labiau linkę sunkiai susirgti ir patirti komplikacijų.
   
    
3. Vaikai negali sirgti COVID-19. Iki šiol dauguma susirgusių žmonių buvo suaugę, tačiau vaikai taip pat neturi šiai ligai imuniteto. Vaikai taip pat linkę susirgti, bet jų simptomai paprastai būna ne tokie sunkūs.
   
    
4. COVID-19 yra kaip gripas. Šiai ligai būdingi į gripą panašūs simptomai, tokie kaip: gerklės skausmai, karščiavimas ir kosulys. Susirgus tiek COVID-19, tiek gripu gali būti lengvi, sunkūs ar retai mirtini atvejai. Abu jie taip pat gali sukelti plaučių uždegimą. Tačiau bendras COVID-19 profilis yra rimtesnis. Įvertinimai skiriasi, tačiau panašu, kad jo mirtingumas svyruoja maždaug nuo 1 proc. iki 3 proc. Nors mokslininkai vis dar bando nustatyti tikslų mirtingumo koeficientą, jis greičiausiai bus daug kartų didesnis nei nuo sezoninio gripo.
   
    
5. Visi, sergantys koronavirusu, miršta. Koronavirusas yra mirtinas tik mažam procentui žmonių. Neseniai paskelbtame pranešime Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centras padarė išvadą, kad 80,9 proc. COVID-19 atvejų buvo lengvi. PSO taip pat praneša, kad maždaug 80 proc.  žmonių patirs palyginti lengvą ligos eigą, dėl kurios nereikės gydymo ligoninėje. Lengvi simptomai gali būti: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nuovargis ir dusulys.
   
    
6. Katės ir šunys platina koronavirusą. Šiuo metu apskritai mažai įrodymų, kad koronavirusu gali lengvai užsikrėsti katės ir šunys. Tačiau Honkonge špicas, kurio savininkas sirgo COVID-19, taip pat užsikrėtė šiuo virusu. Šuo neturėjo jokių simptomų, bet jam nustatyta liga. Visgi nenustatyta, kad šunys ir katės platintų šį virusą.
   
    
7. Veido kaukės visada apsaugo nuo koronaviruso. Sveikatos priežiūros darbuotojai, norėdami apsisaugoti nuo infekcijos, naudoja profesionalias veido kaukes, kurios tvirtai priglunda prie veido. Vienkartinės kaukės ne visada užtikrinta pilną apsaugą – jos neužstoja mažų viruso dalelių. Dėvint kaukę, būtina laikytis ir kitų atsargumo priemonių: neliesti veido, laikytis saugaus atstumo, dažnai plauti rankas.
   
    
8. Rankų džiovintuvai naikina koronavirusą. Rankų džiovintuvai neužmuša koronaviruso. Geriausias būdas apsaugoti save ir kitus nuo viruso yra dažnas rankų plovimas muilu ir vandeniu arba valymas dezinfekciniu skysčiu.
   
    
9. Kad susirgtumėte virusu, reikia būti su užsikrėtusiu žmogumi 10 minučių. Kuo ilgiau būni su žmogumi, kuris nešioja virusą, tuo didesnė tikimybė, kad užsikrėsi virusu. Visgi yra tikimybė apsikrėsti ir per trumpesnį laiko tarpsnį, nebūtina išbūti kartu su sergančiuoju 10 minučių.
   
    
10. Nosies skalavimas druskos tirpalu apsaugo nuo koronaviruso. Nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad fiziologinis nosies skalavimas apsaugo nuo kvėpavimo takų infekcijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad šis metodas gali sumažinti ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, tačiau mokslininkai nenustatė, kad ji gali sumažinti pačios infekcijos riziką.
    
     
11. Nuo viruso galima apsisaugoti skalaujant baliklį. Baliklio niekada nereikėtų pilti į burną, jis niekuomet nėra ir nebuvo naudingas žmogaus sveikatai, jau greičiau sukels žalą ir problemų.
    
     
12.  Antibiotikai naikina koronavirusą. Antibiotikai naikina tik bakterijas. Jie neužmuša virusų.
    
     
13. Šiluminiai skaitytuvai-termometrai gali diagnozuoti koronavirusą. Šiluminiai skaitytuvai gali padėti nustatyti, ar kas nors karščiuoja. Tačiau karščiavimą gali sukelti ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, sezoninis gripas. Be to, COVID-19 simptomai gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po užsikrėtimo, tai reiškia, kad virusu sergantis asmuo gali keletą dienų neturėti temperatūros.
    
     
14. Česnakai apsaugo nuo COVID-19. Kai kurie tyrimai rodo, kad česnakai gali sulėtinti kai kurių rūšių bakterijų augimą. Tačiau COVID-19 sukelia virusas, ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad česnakai gali apsaugoti žmones nuo COVID-19.
    
     
15. Per siuntinius iš Kinijos gali plisti virusas. Virusas ilgą laiką negali išlikti laiškuose ar pakuotėse.  Dėl koronavirusų išlikimo ant paviršių yra labai maža rizika, ypač kuomet produktai ar pakuotės kelias dienas ar net savaites išbūna skirtingose temperatūrose ir sąlygose.
    
     
16. Namų vaistai gali išgydyti ir apsaugoti nuo COVID-19. Jokie naminiai vaistai negali apsaugoti nuo COVID-19.
    
     
17. Virusas žus, kai pavasarį lauke pakils temperatūra. Kai kurie virusai, pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai, lengviau plinta šaltesniais mėnesiais, tačiau tai nereiškia, kad jų plitimas visiškai nutrūksta, kai oro sąlygos tampa šiltesnės. Mokslininkai vis dar nežino, kaip temperatūros pokyčiai paveiks koronaviruso eigą.
    
     
18. Koronavirusas yra mirtingiausias žmonėms žinomas virusas. Tai nėra mirtingiausias virusas, su kuriuo susidūrė žmonės. Kitų virusų, tokių kaip Ebola, mirtingumas yra didesnis.
    
     
19. Gripo ir pneumonijos vakcinos gali apsaugoti nuo COVID-19. Jokios šiuo metu esamos vakcinos neapsaugo nuo šios infekcijos.
    
     
20. Virusas atsirado laboratorijoje Kinijoje. Nepaisant interneto gandų, nėra jokių įrodymų, kad taip yra. Tiesą sakant, neseniai atliktas tyrimas rodo, kad virusas yra natūralus evoliucijos produktas.  Kai kurie tyrinėtojai mano, kad šis virusas buvo perduotas žmonės iš skujuočių, kiti – jog iš šikšnosparnių.
    
     
21. Protrūkis prasidėjo todėl, kad žmonės valgė šikšnosparnių sriubą. Nors mokslininkai įsitikinę, kad virusas prasidėjo gyvūnuose, nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad virusas atsirado iš bet kokios rūšies sriubos.
    
     
22. 5G ryšys padeda plisti virusui. Kai kuriuose pasaulio regionuose diegiamos 5G mobiliosios technologijos. Visur, kur ši technologija diegiama, atsiranda ir daugybė sąmokslo teorijų. Viena iš naujausių tokio pobūdžio teorijų yra ta, kad 5G ryšys yra kaltas dėl greito koronaviruso plitimo visame pasaulyje. Visgi niekam iš šių sąmokslo teorijų skleidėjų nepavyko įrodyti, jog tai tiesa.