Ar cholesterolis yra žmogaus draugas, ar priešas? Tai, kad cholesteroliui suverčiama vis daugiau kaltės dėl įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, gydytoja kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė vadina šio amžiaus kertiniu akmeniu. Iš tikrųjų cholesterolis yra būtina žmogaus organizmui medžiaga. Kiekvienas gimęs kūdikis turi cholesterolio. Tai – energetinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.

Bėda ištinka tada, kai cholesterolio būna pernelyg daug. Mažo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“, yra svarbus kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas net užkimšti. Taip susidaro aterosklerozinė plokštelė, taigi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų net mirštama. Tačiau daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių sužino, kad jų priešas – cholesterolis, tik atsidūrę ligoninėje.

– Jei jaunas žmogus turi pernelyg daug „blogojo“ cholesterolio, ar tai atsitiktinis reiškinys, ar pastaruoju metu būdinga tendencija?

– Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, yra patariama pradėti tirti cholesterolį nuo 40 metų.

Lietuvoje vyrauja tokia praktika, kad niekas nepradeda ieškoti padidėjusio cholesterolio kiekio, kol neatsiranda sveikatos problemų. Tačiau sulaukus, pavyzdžiui, 40-ojo gimtadienio ir daugiau, reikėtų išsiaiškinti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Yra žinoma, kad apie 90 proc. vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, ateinančių į polikliniką, jau yra padidėjęs cholesterolio kiekis.

– Ar tai reiškia, kad tokie žmonės dar neserga?

– Tai – filosofinis klausimas. Jie mano, kad yra sveiki, o mes, gydytojai, sakome, kad sveiko žmogaus nėra, yra tik neištirtas ligonis. Žinoma, galima ir taip pajuokauti. Svarbu pabrėžti, kad tarp šių „sveikųjų“ net 90 proc. asmenų yra padidėjęs cholesterolis.

– Kada reikia sunerimti, kad cholesterolio pradeda daugėti kraujyje?

– Jei žmogus neatlieka klinikinio kraujo tyrimo, vadinasi, jis gali nežinoti, kad jo cholesterolio kiekis padidėjęs.

Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors jauno amžiaus buvo patyręs infarktą ar insultą, pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai ar seserys. Tai galimai paveldima dislipidemija – paveldimas cholesterolio apykaitos sutrikimas.

Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, iki tol save laikęs sveiku. Yra žinoma, kad pamažu vystantis koronarinei širdies ligai, iki 60 proc. visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto yra mirštama.

Sveikas žmogus, tarkim, 55 metų vyras, kuris iki šio širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš reanimacijos į namus turėdamas ne vieną, o kelias nepagydomas ligas, tokias kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, taip pat padidėjęs cholesterolis, gali būti padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, kuris taip pat daugelį metų veikia tyliai.

Lietuvoje daugelis žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis gali pražudyti, todėl būtina gydytis ir gydosi. Tuo tarpu kai yra padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo Europos Sąjungos, nes nevertiname savo sveikatos.

– Ar, kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje, yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti?

– Būtina stebėti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Jei pacientas yra sveikas, anksčiau neturėjo širdies ir kraujagyslių ligų, norma – mažiau nei 3 milimoliai litre. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jo kraujospūdis padidėjęs, taip pat serga inkstų liga, jis yra priskiriamas prie didelės rizikos pacientų sąrašo. O tai reiškia, kad mažojo tankio arba „blogojo“ cholesterolio riba yra dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre.

Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, turi sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą arba labai didelį kraujospūdį, serga komplikuotu cukriniu diabetu, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei. Vadinasi, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre. Tai reiškia, kad vienos mažo tankio cholesterolio ribos visiems nėra.

Dažnai žmonės pasidaro kraujo tyrimą ir sako: „Mano cholesterolis yra geras“. Bet jei žmogus anksčiau patyrė miokardo infarktą ir mažojo tankio cholesterolio rodiklis siekia 3, tai jau blogai.

– Kaip atsiranda kraujyje daugiau cholesterolio? Ar jis papildomai gaunamas su maistu, ar prie to prisideda kepenys ir kiti virškinimo organai?

– Būna ir taip – žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažojo tankio cholesterolis yra didelis. Iš tikrųjų kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis. Tai mūsų pačių pagamintas cholesterolis. Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių, arba valgo daug sočiųjų riebalų, gali padidėti ir „blogojo“ cholesterolio.

Iš tikrųjų tai yra cholesterolio gamybos sutrikimas, taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Juk cholesterolį gamina tiek kepenys, tiek žarnynas. Tačiau pagrindinis cholesterolio gamybos organas yra kepenys. Panašiai yra ir su cukralige – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukralige, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas.

– Ar yra mokslu įrodytų būdų, kaip efektyviai mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį?

– Efektyviausi yra vaistai, tai rodo mokslinių tyrimų duomenys. Tačiau jų reikia tada, kai paskiria gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Yra kitų būdų.

– Daug žmonių žavisi tuo, kas yra natūralu, vengia sintetinių – cheminių vaistų. Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį?

– Padidėjęs cholesterolis yra kompleksinė problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. „Blogasis“ cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegiminiai procesai kraujagyslėse.

Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų – yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslių apsaugai. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų. Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs šias medžiagas į vieną kapsulę. Galime pasidžiaugti, kad šis efektyvus ir saugus sprendimas prieinamas mūsų šalies gyventojams, kurių cholesterolis padidėjęs.

– Kuo ypatingas būtent monakolino K ir natokinazės derinys?

– Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolį, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegiminių procesų kraujagyslėse. Tuo tarpu natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse.

– Kokios dar augalinės medžiagos naudingos?

– Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: „Valgykite, blogiau nebus“. Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų apie tai, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Bet yra toks mitas – esą žuvų taukai padeda reguliuoti cholesterolį.

Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebiosios rūgštys omega-3 gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją. Tada dozės būna 2–3 gramai, tuo tarpu maisto papildų kapsulėse omega-3 riebiųjų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų.

– Ar gali sumažėti „blogojo“ cholesterolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkstančių žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį?

– Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias „vitaminas širdžiai“, jis tinka visur ir visada. Tiesa, nėra mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvas mažina cholesterolio kiekį. Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos. Bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas (KMI) artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis. Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau.

– Ką medikai pataria dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje?

– Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, jie turi daug sočiųjų riebalų, yra kaloringi, todėl reikėtų riboti šiuos produktus. Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai. Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų, desertų, torto, pyragaičių, tai, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.