Gydytoja ortopedė-traumatologė: kaip sumažinti žiemos traumų riziką?

Gydytoja ortopedė-traumatologė: kaip sumažinti žiemos traumų riziką?
@shutterstock

Dažnas iš mūsų žiemos rytus pradeda peržiūrėdami orų prognozę. Tačiau šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis ir sniegas. Apie tai, kokios žiemos traumos dažniausiai atveja pas gydytojus ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja ortopedė-traumatologė Rūta Banytė. 

 

Dažniausiai lūžta rankos 

 

„Žiemos periodu dažnai pasitaiko dilbio kaulų lūžių. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas. Pagrindinė smūgio jėga tenka riešams, kurių kaulai dažnai neatlaiko ir lūžta. Mes nemokame teisingai griūti. Traumų būtų mažiau, jei kristume atsipalaidavę, taip, kaip moko įvairių sporto šakų treneriai arba natūraliai griūva maži vaikai. Suaugę žmonės griūdami elgiasi atvirkščiai, jie dar labiau įsitempia, taip sustiprindami smūgį. Aišku, vien žinoti, kaip taisyklingai griūti, neužtenka, reikia treniruotis, kad susiformuotų sąlyginis refleksas“, – pasakoja gydytoja. 

 

Gydytojos teigimu, žiemos metu padaugėja ir pėdų bei kulkšnies kaulų traumų, čiurnos raiščių ir sausgyslių patempimų. Tačiau pavojingiausios – galvos traumos, pasitaikančios tuomet, kai žmogus griūva atbulas visu ūgiu. 

 

Traumos tyko ne tik pėsčiųjų 

 

R. Banytė pastebi, kad vadinamosios žiemos traumos gresia ne tik pėstiesiems. Žiemą slysta ne tik žmonės, bet ir transporto priemonės, o į gydytojus kreipiasi ir nukentėję viešojo transporto keleiviai. 

 

„Pasitaiko atvejų, kad autobusui staiga stabdant slidžiame kelyje keleiviai neišlaiko pusiausvyros ir patiria įvairių traumų – kaulų lūžių, išnirimų, sąnarių pažeidimų, įvairių sumušimų, galvos traumų‟, – sakė gydytoja ortopedė-traumatologė. 

 

Kai kurie lūžiai gali būti lemtingi 

 

Gydytojos teigimu, žiemą, kai lauke slidu, itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, ypač sergantys osteoporoze, nes dėl sumažėjusio kaulų tankio kaulai lūžta lengviau. Itin pavojingi griuvimai ant šono, nes tada rizikuojama patirti šlaunikaulio kaklo lūžį. 

 

„Šlaunikaulio kaklo lūžis pats savaime nėra mirtina trauma, bet pavojingos jo komplikacijos. Toks lūžis ilgai gyja, žmogus negali vaikščioti, o ilgą laiką gulint vyresniam žmogui gali išsivystyti plaučių uždegimas. Dėl to gydytojai primygtinai rekomenduoja po operacijos kuo greičiau pradėti judėti, nors tai nėra labai paprasta užduotis, ypač senjorams, kurie baiminasi naujos traumos ir yra linkę gulėti lovoje‟, – sakė gydytoja R. Banytė. 

 

Kada kreiptis į gydymo įstaigą? 

 

Žiemą, ypač kai grindinys po nakties nuklotas šviežio ledo sluoksniu, skubios pagalbos ir priėmimo skyrius užplūsta minios pacientų. O dar kiek jų patyrę įvairių sumušimų taip ir nesikreipia į gydytojus? 

 

„Jei nesimato akivaizdžių galūnės deformacijų ar atvirų žaizdų, pirmoji pagalba sau – sutrenktos vietos šaldymas 15–20 min. trukmės intervalais. Kad atlėgtų sutrenktos vietos skausmas, galima išgerti ir vaistų nuo skausmo. Tačiau jei net atšaldžius sumuštą vietą vis tiek jaučiamas stiprus veriantis skausmas, kuris nemažėja, gali būti, kad lūžo kaulas ar įplyšo raiščiai. Sužeista galūnė gali dar ir smarkiai ištinti, po oda susidaryti kraujosruvų. Kartais sutrinka galūnės funkcija, pavyzdžiui, žmogus nebegali priminti pėdos ar sulenkti rankos pirštų. Būna, kad lūžtant kaului nutraukiamas ir nervas, nors taip nutinka nedažnai. Jeigu po traumos pradėjo tirpti pirštai, gali būti, kad nervą užspaudė sutinę audiniai. Esant tokiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą‟, – patarė gydytoja Rūta Banytė. 

 

Jei griūvant buvo sutrenkta galva, reikia stebėti, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar neatsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas, nes tai smegenų sukrėtimo požymiai. Jeigu kyla abejonių, traumą patyrusį žmogų reikia vežti į gydymo įstaigą išsamesniam ištyrimui, po kurio gydytojai galės įvertinti, kokio sunkumo traumą patyrė. 

 

Išvengti traumų padeda atsargumas ir tinkama avalynė 

 

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sumažinti įvairių traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas. Jei tenka eiti slidžiu, nepabarstytu paviršiumi, svarbu neskubėti, judėti lėtai, mažais žingsneliais, net šiek tik sulenkus kojas. Taip pat nepatariama kišenėse laikyti rankų. Šios padeda išlaikyti pusiausvyrą ir lemiamą akimirką gali apsaugoti nuo griuvimo. 

 

Ne mažiau svarbu žiemą pasirinkti tinkamą avalynę. Renkantis žieminius batus reikia atkreipti dėmesį, kad būtų neslidžiu padu, su protektoriumi. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir taip labiau apsaugo nuo galimų traumų – patempimų, išnirimų. 

 

Pasak gydytojos, itin atsargiems žiemą reikia būti lipant laiptais, nes būtent griuvimai nuo laiptų neretai gali baigtis sunkiomis galvos traumomis. Dėl to visada patariama tvirtai laikytis laiptų turėklų, o jei nėra į ką įsikibti, vietoj slidžių laiptų visada galima rinktis kitą grublėtą ir mažiau slidų paviršių šalia jų. 

 

Griuvimų prevencijai naudinga ir joga 

 

Slystant, kai patiriamas nestabilumo jausmas, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Pusiausvyrai stiprinti naudingi jogos, kalanetikos ar balanso užsiėmimai. Ne mažiau svarbios ir jėgos treniruotės – kilnojant svarmenis stiprėja ne tik raumenys, bet ir kaulo kietoji dalis, jis tampa atsparesnis lūžiams. 

 

Kaip sustiprinti kaulus? 

 

„Nuolatinis fizinis aktyvumas, visavertė mityba – tai, ko reikia mūsų sveikatai, taip pat ir kaulų. Kaulams svarbu, kad organizmui netrūktų kalcio ir vitamino D‟, – sako gydytoja ortopedė-traumatologė. Anot gydytojos, vyresniame amžiuje svarbu sekti kaulų būklę, nes vis daugiau žmonių serga osteoporoze. 

 

Žiemos atostogos kas ketvirtam gali baigtis traumomis 

 

Kita žiemą į traumatologus dažniau besikreipiančių pacientų grupė – nepatyrę slidinėtojai. Skaičiuojama, kad per pirmąjį savo slidinėjimo sezoną sunkesnių ar lengvesnių traumų patiria net kas ketvirtas. 

 

Lūžę blauzdikauliai, galvos traumos, netgi stuburo lūžiai – tai slidinėjimo sezono realijos, su kuriomis susiduria gydytojai. Slidinėjant itin didelė apkrova tenka kelių sąnariams, dažnai pasitaiko kelio sąnarių raiščių patempimų, taip pat priekinių kryžminių raiščių plyšimų, kurie sukelia labai aštrų skausmą. 

 

„Žiemos sportas teikia daug džiaugsmo, bet tam reikia atsakingai pasiruošti. Jei žmogus pusę metų sėdėjo biure, nesportavo, o atvykęs į kalnus 12 valandų prastovi ant slidžių ar snieglentės, natūralu, kad jam skaudės kelių sąnarius ir raumenis, nes įprastai jie tokio krūvio nepatiria. Norint išvengti traumų, reikėtų pradėti treniruotis bent porą mėnesių iki išvykos slidinėti, taip pat labai svarbu, kad prieš lipdamas ant slidžių žmogus padarytų apšilimą‟, – pataria gydytoja Rūta Banytė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas