Taip jau nutiko, kad pirmas prijaukintas gyvūnas buvo šuo. Gerai tai ar blogai – nesigilinsime. Daugybę amžių ištikimai savo šeimininkams tarnavę keturkojai jau seniai nebelaikomi vien namų sargais ar pagalbininkais medžioklėje – ne naujiena, kad kai kurios veislės prižiūri vaikus, gelbėja žmones, ieško sprogmenų ir atlieka kitus darbus. Trumpai tariant, šunų „profesijų“ spektras vis labiau plečiasi – kaip ir žmonių sugebėjimas tinkamai išnaudoti jų galimybes

Šuns vilna ir kailis gydymo reikmėms naudojami jau nuo seno. Rusijoje kenčiantys sąnarių skausmus avėdavo iš šunų plaukų padarytas vadinamąsias „kanopas“. Bėgant laikui susiformavo įsitikinimas, kad tai puiki priemonė nuo uždegimų, padedanti įveikti inkstų dieglius ir radikulitą, nuraminanti kaulų  skausmus.

Jei avite tokias kojines, galite būti ramūs – jūsų kojos visada bus sausos. Didmiesčiuose įsikūrę veislinių šunų veisimo klubai dažnai naudojasi ir šunų kirpėjų paslaugomis, kurie už padorią kainą superka vilną, iš kurios vėliau gaminamos įvairios priemonės. Didelį jų pasirinkimą rasite daugelyje interneto parduotuvių ir kai kuriuose prekybos taškuose.

Moksliškai įrodyta, kad priemonės iš šuns plaukų iš tikrųjų pasižymi gydomosiomis savybėmis –  tai paaiškina, kodėl šis gydymo būdas taip mėgstamas liaudies medicinos. Be to, kitaip nei avių vilna ar kitų gyvūnų vilna, ši yra labai lengva ir patvari.

Šunų gyvenimo būdas lemia tai, kad jų kailis sukaupia daugybę biologiškai aktyvių medžiagų. Jeigu jaučiate skausmą inkstų, vyriškųjų ar moteriškųjų organų srityje, vilnonis diržas ar korsetas turėtų jums padėti – nešiojant juos šios medžiagos patenka į organizmą ir nuramina skaudamus sąnarius ir raumenis (tai ir yra naudingiausia šunų vilnos ypatybė).