Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė jau 30.

Penktąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo nežymiai daugiau – 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 5-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Penktąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 470 asmenų, iš kurių – 59 vaikai iki 2 m., 225 vaikai 2–17 m. amžiaus grupėje ir 186 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 33 asmenys, iš kurių – 16 vaikų ir 17 suaugusiųjų. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios.

2018–2019 m. gripo sezono metu iš viso registruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

Epidemiją skelbia Savivaldybės

ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

Skiepai – efektyviausia apsauga nuo gripo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams
Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Gripo epidemijų metu dažniausios gripo komplikacijos yra bakterinės superinfekcijos, plaučių uždegimas ir lėtinių kvėpavimo takų (plaučių ir bronchų) paūmėjimas. Kitos dažnai pasitaikančios komplikacijos: miokarditas, sinusitas arba veido daubų uždegimas, otitas, nėščiųjų persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hemoragijos, tromboembolijos.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus, ULAC medikai rekomenduoja neužsiimti savigyda ir nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daugiau apie gripą skaitykite čia.

Apie pneumokokinę infekciją, vieną dažniausių gripo komplikacijų, skaitykite čia.

Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epideminio lygio žemėlapį rasite čia.