Kiekvienam iš mūsų kartais tenka patirti, kiek rūpesčių pridaro gerklės skausmas: kalbant skauda, maisto nuryti negali, o kur dar prisidėjęs bendras silpnumas, sloga ir kiti negalavimai... Statistika rodo, kad jis vienodai vargina tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, tik priežastys būna kitos. Rudenį, žiemą ir pavasarį gerklės ligas sukeliančius virusus vasarą gali pakeisti kondicionieriai ar sezoniniai alergenai.
 
Gerklės skausmo priežastys
 
Gerklės skausmas atsiranda dėl ryklės uždegimo (faringito). Bet kokia peršalimo liga dažniausiai pasireiškia gerklės skausmu, bet ne visada gerklės skausmas – peršalimo požymis. Medikų teigimu, net iki 70 % atvejų šį skausmą sukelia virusai, o likusiais – bakterijos ir grybeliai. Skaudėti gerklę gali ir dėl bronchinės astmos, gastroezofaginio refliukso, žarnyno ir dantų ligų, netinkamai parinktų protezų, kaklinės dalies osteochondrozės. Gerklės skausmo priežastis gali būti ir stomatitas. Tiesa, ši liga būdingesnė mažiems vaikams.
 
Rizikos veiksniai
 
Specialistų teigimu, uždegimo procesui prasidėti įtakos turi nusilpusi imuninė sistema, rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta emocinė būsena. Jeigu įvairūs gerklės skausmai vargina itin dažnai, vertėtų vengti šaltų gėrimų, aštraus maisto, jei įmanoma – ir streso, saugotis orų permainų, kondicionieriaus. Taip pat būtina stiprinti imunitetą: vartoti natūralių imunitetą stiprinančių preparatų, grūdintis, sportuoti, stengtis maitintis taisyklingai.
 
Kaip žinoti, kas būtent sukėlė skausmą?
 

• Virusinės kilmės gerklės skausmą išduoda sloga, kartais nedidelė temperatūra, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį. Virusinės ligos atveju ryklės gleivinė ir tonzilės būna paraudusios, paburkusios.
• Bakterijų sukeltas gerklės ligas (ūminį ar lėtinį tonzilitą) lydi aukšta temperatūra, padidėja kaklo limfmazgiai, skauda ryjant. Gleivinė ir tonzilės ne tik paburksta, bet ant jų atsiranda apnašų, pūlinukų.
• Grybelinį laringitą išduoda nedidelis karščiavimas, ryklės skausmai, varginantis bendras silpnumas.
• Jei gerklės skausmą sukėlė gastroezofaginis refliuksas, prikimsta balsas, nuolat peršti ir skauda gerklę, atrodo, tarsi joje įstrigęs kąsnis.

 
Virusinės ligos sukeltas gerklės skausmas paprastai stipriausias būna pirmąsias tris dienas, vėliau pradeda rimti, o bakterijų sukeltas uždegimas, jei jis negydomas, pasidaro dar stipresnis.
 
Ar antibiotikai reikalingi?
 
Jeigu gerklės skausmą sukėlė ne bakterijos, o virusai, antibiotikai nepadės – jų skiriama tik bakterijų sukeltam ryklės ir tonzilių uždegimui gydyti.
 
Prieš griebiantis bet kokios saviveiklos, reikėtų apsilankyti pas specialistą, kuris nustatys, ar jus „pričiupo“ bakterinė, ar virusinė infekcija. Faringito ar bakterinio tonzilito sukėlėjus patvirtina tepinėlis ir pasėlis nuo ryklės sienelių. Pagal jį parenkamas tinkamas gydymas.
 
Bendrieji patarimai
 

• Venkite sauso oro. Sausas oras – viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, kodėl mums skauda gerklę. Būtent jis apsunkina ir gerklės skausmą. Norėdami išspręsti šią problemą, naudokitės šaltu oro drėkintuvu savo namuose.
• Gerkite daug skysčių. Tinka natūralus mineralinis vanduo, juo skiestos arba grynos sultys, vaistažolių arbatos. Beje, pastarąsias rinkitės pagal negalavimą. Pavyzdžiui, jei turite temperatūros, tiks prakaitavimą skatinanti aviečių, liepžiedžių arbata, jei kamuoja kosulys – sudirgusią gerklę raminančios čiobrelių, bruknių lapų arbatos. Be to, skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir nuodingąsias medžiagas.
• Jeigu yra galimybė, peršalę bent porą dienų pagulėkite lovoje, nes ramybė ir šiluma greičiausiai padės atgauti gynybines organizmo  galias. Be to, organizmas neeikvos papildomos energijos.
• Jei skauda gerklę, kol pasveiksite, venkite gleivinę dirginančio aštraus, karšto, sūraus ir kieto maisto. Taip pat gazuotų, rūgščių ir turinčių kofeino gėrimų.
• Kai kurių gerklės ligų pavyks išvengti, jei laikysitės profilaktikos – dažnai plausite rankas, tinkama apranga saugositės peršalimo, dažnai vėdinsite ir plausite kambarius, vengsite bendrauti su sergančiaisiais arba, esant būtinybei, dėvėsite specialias kaukes.

 
Dažniausiai naudojamos priemonės nuo gerklės skausmo
 

• Sūdytas vanduo. Nors ir ne pati skaniausia bei maloniausia priemonė, tačiau išties efektyvi! Ištirpinkite arbatinį šaukštelį maistinės druskos šilto vandens stiklinėje, ir tuomet paskalaukite gerklę – tris kartu po 20 sekundžių. Paprasta ir veiksminga! Sūdytą vandenį galima pakeisti ir vaistažolių (pavyzdžiui, ramunėlių, medetkų) arbata.
• Saldymedžio šaknis. Ši šaknis yra natūraliai labai saldi, todėl gydytis ja bus ne tik naudinga, bet ir malonu. Sudžiovintą šaknį užplikykite kaip žolelių arbatą arba spiritinį užpilą. Kiekvieną dieną gerkite po arbatinį šaukštelį kada jums prireiks nuraminti perštėjimą gerklėje.
• Karšta arbata. Bet koks žmogus pradeda gerti karštą arbatą vos prasidėjus pirmiesiems anginos skausmams. Ir tai yra natūrali organizmo reakcija! Arbatos naudingos savybės nesuskaičiuojamos. Juoda ar žolelių arbata – visos jos ramina gerklės skausmą. Jei esate namuose, ištirpinkite arbatoje medaus arba pasigardinkite ją citrina – tuomet visiškai atsipalaiduosite. Venkite arbatos su dideliu kofeino kiekiu, nes kofeinas dirgina gerklę.
• Inhaliacijos. Peršalimo gydymas šiltais ar net karštais garais, prisotintais lakių aromatinių gydomųjų medžiagų, išties veiksmingas. Aromatizuoti garai pasižymi karščiavimą mažinančiu, uždegimą slopinančiu ir gijimą skatinančiu poveikiu. Inhaliacijoms tinka pušų, kadagių, kėnių, kedrų spygliai, džiovinti eukaliptų, ąžuolų, beržų lapai. Inhaliacijas geriausiai daryti po valgio praėjus valandai, jų trukmė turėtų būti 10–15 minučių. Paskui rekomenduojama valandą neiti į šaltą orą ir nevalgyti.
• Purškiami vaistai. Pasak specialistų, purškiamieji vaistai pradeda veikti iš karto, kai tik patenka ant gleivinės. Geriausiai juos vartoti po valgio ar prieš miegą, paskui mažiausiai pusę valandos patariama  nevalgyti ir negerti.
• Šaldomojo ir dezinfekcinio poveikio čiulpiamieji ledinukai. Jie gerai malšina gerklės skausmus ir palengvina rijimą. Svarbu pastiles čiulpti taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Nepamirškite, kad jų poveikis trumpas ir kai kurias reikia vartoti kas kelias valandas.

 
Keli liaudiški receptai
 
Burokėlių sultys su actu. Į stiklinę raudonųjų burokėlių sulčių įpilkite šaukštą acto. Šiomis sultimis skalaukite gerklę 5–6 kartus per dieną. Galite po gurkšnelį šio mišinio nuryti. Gydytis burokėliais patariama sergantiesiems tonzilitu.
 
Juodųjų serbentų kokteilis. Sumaišykite 4 šaukštus juodųjų serbentų sulčių, 1 šaukštą medaus, 2 šaukštus šviežių citrinų sulčių. Gerkite keletą kartų per dieną.
 
Debesylų antpilas. Šaukštą debesylų šaknų užpilkite stikline šalto vandens, uždenkite ir laikykite per naktį. Ryte gerai išmaišykite, leiskite nusistovėti. Gerkite po gurkšnį kas dvi valandas.
 
Česnakų antpilas. Sutarkuokite arba sutrinkite 2–3 česnako skilteles, užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandą nusistovėti, paskui nukoškite. Gerklę skalaukite šiltu antpilu keletą kartų per dieną.
 
Čiobrelių antpilas. 2 šaukštus čiobrelių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 45 min. nusistovėti. Šiltu čiobrelių antpilu skalaukite gerklę keletą kartų per dieną.
 
Svogūnų nuoviras. Smulkiai supjaustytą svogūno galvutę užplikykite 0,5 l verdančio vandens, kaitinkite ant silpnos ugnies 5 min., palaukite 2 val., kad pritrauktų. Skalaukite gerklę šiuo nuoviru keletą kartų per dieną.
 
Plačialapių gysločių antpilas. Į 200 ml verdančio vandens įdėkite 4 susmulkintus šviežius arba džiovintus plačialapių gysločių lapus, uždenkite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Tada įdėkite šaukštelį medaus ir šiuo šiltu antpilu skalaukite gerklę kas valandą.
 
Gauromečių antpilas. 2 šaukštus siauralapių gauromečių žolės užpilkite puse litro šalto vandens, užvirkite, palaikykite valandą. Gerkite po trečdalį stiklinės 3–4 kartus per dieną.