Dažnai susidūrę su pasikartojančiais žarnyno negalavimais kaip viduriavimas, pilvo skausmas ar vidurių užkietėjimas, sunerimstame – ar tai grėsminga liga, ar skubiai ieškoti pagalbos, o galbūt nekreipti dėmesio arba gydytis pačiam? Tai – būdingi dirgliosios žarnos sindromo požymiai, varginantys kas dvyliktą, o kai kuriose šalyse, net kas ketvirtą suaugusį žmogų. Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Dirgliosios žarnos sindromas gerokai pablogina šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, riboja jų aktyvios veiklos galimybes, varžo dienotvarkę. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė pataria, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis įtariant dirgliosios žarnos sindromą, kas gali sukelti negalavimą ir kt.

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas ir kaip jis atsiranda?

Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, susijusiais su nenormaliu tuštinimusi (pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija). Ligos priežastys nėra visai aiškios, bet nustatyti kai kurie veiksniai, neabejotinai turintys įtakos ligos pradžiai ir tolesnę eigai. Vienas pagrindinių – psichologinis. Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas, būsto ar darbo vietos, šeiminės padėties pasikeitimas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą.

Išryškėja skausmo suvokimas, kai anksčiau buvę nejuntami žarnų judesiai tampa skausmingi, pakinta žarnyno sekrecinė funkcija, atsiranda žarnų gleivinės mikrouždegimas, ilgainiui pasikeičia įprasta žarnyno mikroflora, gali atsirasti bakterijų pertekliaus sindromas.

Depresija yra kita galima dirgliosios žarnos sindromo priežastis.

Pastebima ir maisto daroma įtaka. Chaotiška mityba arba pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas ir kitas riebus, su cheminiais priedais maistas, per didelis kofeino kiekis „padeda“ atsirasti šiam sindromui.

Kokie simptomai leidžia atpažinti dirgliosios žarnos sindromą?

Dažniausi požymiai yra bent tris pastaruosius mėnesius, ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį besikartojantis pilvo skausmas ir pakitę tuštinimosi įpročiai – pasikartojantis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pasikeitusios išmatos. Taip pat gali būti juntamas pilvo pūtimas, skausmas tuštinimosi metu, neretai atsiranda pojūtis, jog pilnai neišsituštinote. Būdingas savijautos pagerėjimas pasituštinus.

Pilvo skausmai gali būti įvairūs – nuo stiprių, beveik sąrėminių, iki sunkiai apibrėžiamo diskomforto. Gali skaudėti įvairias pilvo vietas, tos vietos gali kisti. Šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu. Įvairiais sindromo periodais jie gali atsirasti kartu, po vieną arba galbūt kurį laiką nepasireikšti visiškai. Bet dažniausiai nuolat juntamas diskomfortas, susijęs su virškinamuoju traktu, trikdo normalią kasdienę veiklą ir pablogina gyvenimo kokybę, versdami ieškoti pagalbos. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmus, skrandžio negalavimus, gali kankinti nemiga.

Kas dažniausiai patiria dirgliosios žarnos sindromą?

Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauno amžiaus žmonėms. Pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Šis sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. Manoma, jog tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai. Bet tik Vakarų šalyse moterys šiuo sindromu serga dažniau. Galimas genetiškai paveldėtas polinkis sirgti. Akivaizdi yra užsitęsusios psichologinės įtampos įtaka.

Ką daryti pajutus dirgliosios žarnos sindromo simptomus?

Jei atpažįstate simptomus, privalote kreiptis į savo šeimos gydytoją ar, jei tik yra galimybė, į gydytoją gastroenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Prieš einant pas gydytoją, rekomenduojama stebėti savo būseną, užsirašyti simptomų pasikartojimą, fiksuoti maisto produktus ar kitus veiksnius, po kurių padažnėja negalavimai.

Taip pat labai svarbu stebėti savo psichologinę būseną ir fiksuoti streso sukėlėjus, kurie turi ryšį su simptomų pasikartojimu, žinoti vartotus vaistus ir jų poveikį savijautai. Kuo tiksliau ir išsamiau gydytojui papasakosite apie savo savijautą, pateiksite anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, tuo greičiau ir tiksliau jis įvertins jūsų būklę, sudarys individualų jūsų ištyrimo planą, kurie leis patikslinti diagnozę, atmesti kitas panašiais simptomais pasireiškiančias ligas. Taip, panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos, sunkesnės ligos, kurias reikia nedelsiant gydyti.

Tai – uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga), celiakija, lėtinis kasos uždegimas, piktybiniai virškinamojo trakto augliai, įvairių vaistų (dažniausiai nuskausminamųjų – priešuždegiminių) sukeltas virškinamojo trakto pažeidimas, žarnyno kraujotakos sutrikimai, žarnyno infekcijos, maisto alergija bei kitoks tam tikrų produktų (pvz., pieno) netoleravimas ir kt. Be to, tik gydytojas gali įvertinti, ar simptomai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromą, nėra sukelti visai kitų sistemų ligų – pvz., skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų hormonų disbalanso, kraujo ligų ir/ar imuniteto nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo.

Simptomai, kuriems esant reikia nedelsiant kreiptis pas gydytoją:

• kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai;
• naktinis pilvo skausmas ir/ar viduriavimas;
• liesėjimas;
• uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminiai kraujo rodikliai);
• mažakraujystė;
• nuolatinis sveikatos blogėjimas;
• vyresnis susirgusio žmogaus amžius (>40 metų);
• naujai atsiradę ir neišnykstantys per 1–2 savaites pilvo skausmai ar tuštinimosi sutrikimai.

Kaip gydomas šis sindromas?

Kadangi nėra aiškių ir tikslių dirgliosios žarnos sindromo priežasčių, nėra ir vieno vaisto, gydančio šią ligą. Yra tik šalinantys simptomus vaistai, parenkami kiekvienam ligoniui individualiai. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir subalansuojantys nervų sistemą vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys ar rūgimo procesus žarnyne skatinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai; kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis. Gydymas taikomas labai individualiai, nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į paciento savijautą.

Dirgliosios žarnos sindromu sergantys pacientai neretai skundžiasi ir kitų organų bei sistemų sutrikimais, todėl jiems kartais tenka apsilankyti pas įvairių specialybių gydytojus. Siūlau pradėti nuo gydytojo gastroenterologo konsultacijos, tada gali ir nebeprireikti kai kurių kitų konsultacijų.

Jei akivaizdu, kad sergama ir kokia kita liga, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirba visų sričių specialistai, todėl esant reikalui, kiekvienu bus tinkamai pasirūpinta ir po atliktų tyrimų tiksliai žinoma, kaip gyventi toliau – kokius vaistus vartoti, kokie simptomai svarbūs, o kokių pageidautina nesureikšminti, kada ir kokius tyrimus reikia kartoti.

Nors maistas ir nėra tiesioginė dirgliosios žarnos sindromo priežastis, netinkami valgymo įpročiai padeda atsirasti simptomams. Tad pajutus minėtus požymius, patariama subalansuoti mitybą, ribojant riebų maistą, atsisakant gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų. Taip pat labai svarbu stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: pilnagrūdžių dribsnių košių, vaisių ir daržovių, bet vengti didelio kiekio produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines skysčių per dieną. Beje, reikėtų mažinti ir vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.

Kitas labai svarbus dalykas, siekiant sumažinti simptomų pasikartojimą, – streso vengimas. Kadangi tai sunkiai reguliuojamas procesas, stenkitės kiek įmanoma vengti stresinių ar įtampą keliančių situacijų, gerai išsimiegokite. Taip pat patartina reguliariai užsiimti malonia fizine veikla – sportas padeda atsipalaiduoti, numalšinti susikaupusią blogąją energiją. Joga arba atpalaiduojamieji masažai taip pat kai kam padeda išsivaduoti nuo įtampos. Gydomąją galią turi ir buvimas gamtoje, įvairi maloni kūrybinė veikla.

Patartina „peržiūrėti“ savo gyvenimo būdą, net perkainoti vertybes, ieškoti ir atrasti tikrą džiaugsmą gyventi, užsiimti prasminga, malonumą teikiančia veikla nors laisvalaikiu, o jis labai svarbus. Gydomąjį efektą turi ir bendravimas su bendraminčiais, artimos sielos žmonėmis.

Iš esmės sveika gyvensena yra svarbus būdas atsikratyti nemalonumus keliančių simptomų, ilgai išlikti sveikam ir darbingam.