Rudenį daugumą apimančios slogios nuotaikos priežastys skirtingos, tačiau mokslininkai sutaria, kad tai vienaip ar kitaip susiję su saulės šviesa arba, tiksliau, jos stygiumi.
Rudenį ir žiemą dienos trumpesnės, o atšalus orui mes gerokai mažiau laiko praleidžiame lauke. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl šaltuoju metų laiku mus apima melancholija ar netgi depresija.
Saulėtų atostogų nepakanka
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės-vedėjos dr. Vaivos Bražinskienės, rudeniop pastebimai padaugėja nusiskundimų bloga nuotaika ir jėgų trūkumu. „Natūralu, kad šiuo tamsiuoju metų laiku mum labiau traukia prie lovos – reikėtų leisti sau daugiau pailsėti ir neversti savęs būti tokiu pat aktyviu, kaip buvome vasarą. Svarbiausia dieną pradėti energingai, su lengva mankštele, stengtis daugiau būti gryname ore. Ir visai nebūtina lauke išbūti kelias valandas, pakanka iki darbo nueiti pėsčiomis ar išlipti viena stotele anksčiau“, - sako rūpestinga vaistininkė.
Kalbant apie maisto papildus, vaistininkė pabrėžia, kad daugumai lietuvių trūksta vitamino D. „Jei tamsiuoju metų laiku vartotume šį vitaminą papildomai, tikrai būtume geresnės nuotaikos, geriau jaustumėmės ir mažiau sirgtume“, - pataria vaistininkė. Vyresniems nei 30-ies metų ji rekomenduoja vartoti ir kofermentą Q10, kuris yra natūrali mūsų organizmo medžiaga, suteikianti energijos. Šios medžiagos su amžiumi organizme vis mažėja, o jos trūkumas ypač pasijunta būtent tamsiuoju metų laiku.
Vitamino D, anot vaistininkės, reikėtų vartoti bent jau rudenį ir žiemą, tačiau nedidelėmis dozėmis jo galima vartoti ir visus metus. „Apie vitaminą D yra įvairių nuomonių, anksčiau buvo manoma, kad pakanka 15 minučių per dieną pabūti saulėje, kad jo organizme pasigamintų pakankamai. Visgi, dabar manoma, kad to negana“, - sako dr. V. Bražinskienė ir patikina, kad keletą kartų per rudens- žiemos sezoną išvykus į šiltuosius vitamino D taip pat nepasigamins tiek, kiek reikia. Be to, vitamino D net ir būnant saulėje žmogaus organizme pasigamina ne vienodai – tai priklauso nuo žmogaus organizmo, nuo naudojamos kosmetikos UV filtrų stiprumo ir kitų subjektyvių faktorių.
Kartais reikia ne vitaminų
Vaistininkė sako, kad konkrečių požymių, leidžiančių atpažinti vitamino D trūkumą, nėra. Vieni dažniausių su vitamino D trūkumu susijusių simptomų yra nuovargis, prakaitavimas, dažnesnis sergamumas, nusilpęs imunitetas, ligų, susijusių su kalcio pasisavinimu, atsiradimas. „Mokslininkai svarsto, kad šį vitaminą reikėtų priskirti ne prie vitaminų, o prie hormonų – tai daug pasako apie vitamino D svarbą ir įtaką mūsų sveikatai“, - sako dr. V. Bražinskienė.
Pasak vaistininkės, į vaistinę žmonės dažnai užsuka turėdami bendrų nusiskundimų, tokių kaip nuovargis, bloga savijauta, tačiau dažniausiai jie būna susiję su konkrečiomis ligomis. Taip pat nuovargiu ar bloga nuotaika rudenį ir žiemą dažniau skundžiasi silpnesnę nervų sistemą turintys ar į depresiją linkę žmonės. Su niūriu oru padeda kovoti ne tik vitaminai, bet ir teisingas požiūris į gyvenimą.
„Kiekvienas metų laikas yra savaip gražus, todėl reikia jį vertinti, džiaugtis tuo ką turime. Vasarą šviečia saulė, esame aktyvūs, turime daug įvairios veiklos. Rudenį ir žiemą viso to mažiau, tačiau tai yra gera proga daugiau pabūti su savo artimaisiais, draugais, šeima, savimi. Nereikėtų labai savęs alinti ir reikalauti per daug. Geriau į viską žiūrėti paprasčiau, tuomet bus geresnė nuotaiką, o kai nuotaika gerai, tai ir ligų mažiau“, - sako rūpestinga vaistininkė.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai