Kiekvieno žmogaus apie 50-60 proc. svorio sudaro vanduo. Todėl yra svarbu gerti daug skysčių ir tokiu būdu išlaikyti stabilų vandens kiekį organizme. Visgi dėl intensyvaus gyvenimo būdo daugelis mūsų vartoja mažai skysčių, todėl, galiausiai, gali tekti susidurti su dehidratacija. Dehidratacija – vandens kiekio organizme sumažėjimas, kai jo lieka mažiau negu yra fiziologinė forma. Visgi šiltuoju metų laiku natūraliai geriame daugiau skysčių, tačiau prasidėjus rudeniui tai pamirštame. Todėl, verta suprasti, kodėl per rudenį bei žiemą ne valia gerti mažiau vandens norint išvengti staigaus skysčių sumažėjimo organizme.

Šlapimo spalvos svarba

Reikia paminėti, jog daugelis žmonių dehidratacija gali panioti su visai kitomis organizmo ligomis. Todėl, ne be reikalo, sumažėjusį skysčių kiekį organizme galima nustatyti ne tik pagal simptomus, bet ir pagal įvairius testus, kitus laboratorinius kraujo ar šlapimo tyrimus. Būtent atlikti minėtieji tyrimai gali atskleisti, dėl ko iš tiesų jūsų organizmą alina dehidratacija. Galbūt skysčių sumažėjimą organizme lėmė karščiavimas, padidėjęs širdies pulsas (įprastas širdies pulsas yra 60-80 dūžių per minutę).

Be kita ko, dar ir neatlikę tyrimų, pagal tam tikrus simptomus galima nuspėti, jog organizmui trūksta skysčių. Pavyzdžiui, pagal veido odos būklę. Dažniausiai, jei natūraliai jūsų oda nėra sausa, jai nėra būdingas raudonis, tai staigus veido išsausėjimas gali atskleisti, jog vartojate nepakankamai skysčių. Kasdienė vandens norma žmogui yra apie 1,5 – 2 litrus, nes dar, apytiksliai, 1 – 1,5 litrus skysčių gauname iš maisto ar kito tipo gėrimų. Taigi, geriant pakankamą kiekį vandens yra užtikrinamas ir natūralus veido odos drėkinimas.

Be to, gali kilti klausimas: „Kiek man gerti to vandens, jei sveriu 60 kg, o mano draugas 90 kg?“. Tai visada galima suskaičiuoti, svorį padalinant iš 0,033. Pagal šį skaičiavimą, jei sveriate 60 kg, per dieną jums reikės išgerti 2 litrus vandens. Be abejonės organizmui gaunant pakankamą skysčių kiekį ne tik normalizuojasi veido odos būklė, bet ir gali būti mažiau jaučiamas nuovargis. Ne veltui vienas iš iš dehidratacijos simptomų – nuovargis. Taip pat verta žinoti, jog skysčių sumažėjimas organizme gali pasireikšti, kai ilgai trunka troškulys, džiūsta burna, o liežuvis būna sausas. Be šių simptomų būtina žinoti, jog vienas iš akivaizdžiausių veiksnių, liudijančių dehidrataciją yra šlapimas. Tad, jeigu jūsų šlapimas yra „tirštas“, tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos, tai didelė tikimybė, kad organizmui itin trūksta skysčių.

Vanduo visiems metų laikams

Tikriausiai ne kartą esate girdėję, jog išskirtinai per vasarą reikia gerti daug vandens, nes organizmas daugiau jo išgarina, išprakaituoja. Vis dėlto šaltuoju metų laiku reikėtų gerti ne mažiau vandens palyginti su vasaros laiku. Prasidėjus šildymo sezonui derėtų nuolat gerti ir tokiu būdu drėkinti plačius, nosiaryklę ir kartu stengtis palaikyti normalią odos būklę. Visgi šaltasis metų laikas turi ypatybę, nes tokiu metu yra rekomenduojama daugiau vartoti karštus gėrimus, pavyzdžiui, arbatą, kavą ar šiltesnį vandenį. Todėl, galima sakyti, jog per rudenį, žiemą reikėtų vartoti tokį skysčių kiekį, kokį stengėtės suvartoti ir vasaros laikotarpiu. Tokiu būdu išvengsite veido odos, lūpų išsausėjimo ir kitų problemų.

Akivaizdu, jog vandenį reikėtų gerti kiekvieną dieną išsiaiškinus, kiek litrų reikia išgerti pagal kūno svorį. Žinoma, visada būtų naudinga nepamiršti kelių patarimų:

● Nuolat nedideliais gurkšniais gerkite skysčius, konkrečiai, vandenį;

● Esant dideliam karščiui vartokite vėsius gėrimus;

● Geriausiai vartojimui tinka mineralinis vanduo (be angliarūgštės) arba kiti skysčiai, turintys nors nedidelius ištirpusių druskų (elektrolitų) kiekius;

● Valgykite daug vandens turinčius produktus (pavyzdžiui, agurkus)

● Gurkšnokite vandenį tarp valgių;