Sapnų būna įvairiausių. Dauguma jų nieko mediciniško nereiškia, tačiau kai kurie gana vaizdžiai atspindi mūsų organizmo būklę.
 
Miegant mūsų smegenys neišsijungia, o atlieka savotišką reviziją to ūkio, už kurį yra atsakingos. Tad jeigu kuris nors organas ketina pasiligoti, jis siunčia smegenims pavojaus signalą. Dieną, kai smegenys ir taip apkrautos, į įspėjimus galime ir neatkreipti dėmesio. Tačiau naktis – visai kas kita: tai tarsi automatinės diagnostikos metas, o miegas – gana neblogas diagnostas.
 
Širdies ligos
 
Jas paprastai lydi baisūs sapnai – tikri košmarai, nuo kokių nubundame vidury nakties išpilti šalto prakaito. Savo sapnuose širdininkai neretai nuo ko nors bėga, yra persekiojami, krenta į bedugnę, dalyvauja gaudynėse. Ir praktiškai visada sapnuodami jie išgyvena mirties baimę.
 
Hipertenzija
 
Kai žmogų kamuoja aukštas kraujospūdis, jo sapnai fragmentiški ir kupini nerimo jausmo. Gali sapnuotis gamtinės katastrofos (žemės drebėjimai, uraganai, potvyniai), griūvantys namai, kai po griuvėsiais atsiduria pats sapnuojantysis arba jo artimieji. Kiti sapnuoja krintantys į duobę. Savo košmaruose jie dažnai regi netgi karo veiksmus ar teroro aktus. Taip pat labai dažnai tokių žmonių sapnuose gausu nemalonių garsų – griausmingų arba švilpiančių, – nuo kurių net ausis užgula.
 
Hipotonija
 
Žmonių, kurių kraujospūdis nenormaliai žemas, sapnai būna blankūs, trūkinėjantys. Sapnuojančiajam atrodo, kad jis negali pajudėti, pakelti kažkokios naštos, perplaukti upės. Neretas hipotonikų sapnų siužetas – kažkas iš jų siurbia kraują, bet jie negali – o ir nenori pasipriešinti. Priešingai nei hipertenzikų sapnuose, nėra jokios baimės: tik abejingumas ir apatija.