Namų dulkių erkutės – „baubas“, kurio bijo vis daugiau žmonių. Ar tikrai jos tokios pavojingos? Kaip su jomis kovoti ir apskritai – ką būtina žinoti?
Truputis faktų ir skaičių
Ar žinojote, kad...
Kas yra dulkių erkutės?
Dulkių erkutės – tai mikroorganizmai, besiveisiantys šiltuose ir drėgnuose namuose. Dažniausiai jų randama lovose, nes ten gausu „maisto“ – žmonių epitelio atplaišų, nagų likučių, plaukų.
Namų dulkių erkės priklauso voragyvių klasei. Alergiją dažniausiai sukelia dvi jų rūšys – Dermatophagoides farinae ir Dermatophagoides pteronyssimus. Šių erkių kūnai yra rutulio formos, turi 4 poras kojų, apaugusių plaukais, nagais ir siurbtukais. Dulkių erkių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 0,6 mm. Plika akimi jos nepastebimos.
Namuose visus metus gyvena ir veisiasi patalynėje, kilimuose, užuolaidose ir minkštuose žaisluose.
Nors namų dulkių erkės savaime nėra kenksmingos ir neplatina ligų, bet šie nemalonūs ir grėsmingi maži padarai yra alergiją sukeliančių medžiagų šaltinis.
Erkių paplitimą namų dulkėse lemiantys veiksniai
Juos galima išskirti taip: maistas, aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė.
Kaip minėta, pagrindinis šių erkių maisto šaltinis yra žmogaus epidermio nukritusios dalelės. Sveikas žmogus per parą „pagamina“ apie 0,5-1,0g pleiskanų. Jos nukrenta ant buto grindų, o ypač daug jų susikaupia patalynėje ir minkštų baldų apmušaluose.
Erkėms augti ir vystytis palankiausia 20-25 laipsnių temperatūra. Žemesnėje temperatūroje jų vystymasis sulėtėja. Palankiausia santykinė oro drėgmė – 70-80%.
Geriausios sąlygos erkėms vystytis yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna, bei yra pakankamai maisto. Vasarą erkių yra didžiausi kiekiai: apie 600 erkių 1g dulkių - mediniuose namuose, apie 210 - mūriniuose, apie 220 - blokiniuose namuose.
Kaip tampama alergišku dulkių erkutėms?
Alergija dulkių erkutėms – tai pernelyg stipri organizmo reakcija į dulkių erkučių išskiriamus baltymus, esančius erkučių išmatose ir liekanose. Todėl alergiją jos gali sukelti net ir būdamos negyvos.
Dulkių erkutės išskiria keletą baltyminių medžiagų, į kurias organizmas gali sureaguoti kaip į alergenus. Imuninė sistema klaidingai prisikiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus (imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su alergenu prasideda alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių gleivinių patinimą, todėl ima tekėti nosis, prasideda ašarojimas ir čiaudulys, kiti šienligės ir astmos simptomai.
Dažniausiai polinkis į alergijas yra paveldimas. Skirtingai nei žiedadulkių, dulkių erkučių mūsų aplinkoje yra ištisus metus, ir jos sukelia nuolatinį alerginį rinitą. Žmonėms, linkusiems į atopinį dermatitą, jo požymiai gali tapti ryškesni.
Kuo daugiau erkių namų dulkėse, tuo stipresni alerginės ligos simptomai. Todėl labai svarbu sumažinti erkių kiekį dulkėse.
Kuo pavojinga alergija namų dulkių erkėms?
Namų dulkių erkės yra pagrindinė alerginio rinito priežastis. Jos sukelia simptomus, būdingus kvėpavimo takų alergijoms: slogą, akių konjunktyvitą, kosulį, apsunkina kvėpavimą. O tai daro neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Alergija namų dulkių erkėms ne tik mažina fizinį aktyvumą, bet yra lėtinė liga, kuri gali sukelti įvairių komplikacijų ir iš jos, netinkamai elgiantis, gali išsivystyti alerginė astma. Liga trukdo profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, vaikams gali turėti neigiamą poveikį mokymuisi.
Kaip gydoma alergija dulkių erkutėms?
Alergija nėra išgydoma, tačiau pasirinkus tinkamą gydymo būdą simptomai gali būti kontroliuojami ir nekelti didelių nepatogumų.
Su alergija dulkių erkutėms galima kovoti:
Jei alergija sukelia astmos simptomus, gydytojas gali skirti vaistų nuo astmos.
Jeigu medikamentai neveiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti imunoterapiją. Jos metu, per 2-5 metų laikotarpį reguliariai atliekamos išgryninto alergeno ekstrakto injekcijos. Imunoterapijos tikslas – desensibilizuoti organizmą, t.y. sušvelninti pasireiškiančius astmos simptomus. Retais atvejais imunoterapija gali sukelti itin stiprią alerginę reakciją (anafilaksiją).
Kaip naikinti erkutes ir sumažinti jų kiekį?
Pasinaudokite šiais patarimais:
Taikant minėtas priemones pavyksta žymiai sumažinti dulkių erkių kiekį gyvenamoje aplinkoje, tuo pačiu sumažėja ar net visai išnyksta alerginės ligos simptomai.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (1)