Senatvė – nėra gyvenimo nuosprendis, jeigu jo kokybei užtikrinti skiriamas tinkamas dėmesys ir pastangos. Ekspertai vardija, kokių negalavimų išvengti leidžia gera senjoro fizinė sveikata bei dalijasi patarimais, kaip tokią puoselėti.
„Jeigu senjoro fizinė sveikata gera, jis yra judresnis, tai vyresniame amžiuje padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei osteoporozės riziką, lemia aktyvesnę kraujotaką ir greičiau vykstančius visus kitus organizmo procesus. Judrumas taip pat padeda užtikrinti sąnarių ligų prevenciją, geresnę koordinaciją, tinkamą erdvės suvokimą ir kokybišką miegą. Be to, gera fizinė sveikata neatsiejama ir nuo stipraus imuniteto, kuris sumažina įvairių užkrečiamų ligų riziką ar lemia lengvesnį persirgimą jomis bei užtikrina greitesnį žaizdų gijimą“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.
Įpročiai, kurių reikėtų atsikratyti
V. Bečelytė išskiria įpročius, kurių senjorai turėtų atsikratyti, norėdami puoselėti gerą fizinę sveikatą.
Sulaukus vyresnio amžiaus, visi organizmo procesai sulėtėja, tai neišvengiamai veikia ir virškinimą bei fermentinę sistemą, todėl senjorams reikėtų atidžiai rinktis maisto produktus, vartoti tuos, kuriuos jų organizmas toleruoja bei atsisakyti didelių porcijų.
„Dažnai patys to nežinodami senjorai kiekvieną dieną suvartoja labai daug cukraus, todėl jo kiekis organizme įprastai būna padidėjęs. Dėl šios priežasties reikėtų cukraus vartojimą kaip įmanoma sumažinti: atidžiai skaityti gaminių etiketes ir rinktis tuos, kurie turi mažiausią jo kiekį, gerti nesaldintą kavą ar arbatą, o jeigu labai norisi kažko saldaus, valgyti kokybišką juodą šokoladą“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
8 įpročiai, kuriuos patariama ugdyti
V. Bečelytė sako, kad galima įvardyti ne tik tuos įpročius, kurių senjorai turėtų atsikratyti, bet ir tokius, kuriuos reikėtų ugdyti bei puoselėti, norint džiaugtis gera fizine sveikata.
„Nesvarbu, kad senjoras yra laisvas nuo dažnai kitiems įprastų įsipareigojimų, jis turėtų planuoti savo laiką ir skirti jį įvairioms veikloms. Tai įrodo atliktas ilgaamžių žmonių tyrimas, kuris atskleidė, kad ilgiausiai gyvena ne tik paveldėję gerus genus, sveikai besimaitinantys, fiziškai aktyvūs ir pozityvūs žmonės, tačiau ir tie, kurie gali save vadinti ilgalaikių gyvenimo planų kūrėjais“, – aiškina vaistininkė.
„Įprastai vyresniame amžiuje organizmui trūksta vitaminų ir mineralų, dėl to senjoras gali jausti nuovargį, nervingumą, net susirgti mažakraujyste. Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai su maistu nepavyksta gauti visos reikalingos vitaminų ir mineralų paros dozės, ją užtikrinti reikėtų kokybiškais maisto papildais, kuriais prekiauja licencijuotos vietos, o ne turgaus ar interneto prekeiviai. Vertėtų rinktis vitaminus C ir D, mineralus seleną bei cinką“, – pataria V. Bečelytė.
Kofermentas Q10 padės tiems senjorams, kurie jaučia energijos stoką, raumenų ir širdies silpnumą ar vartoja betablokatorius – paskirtus vaistus, sukeliančius silpnumo pojūtį. Žuvų taukai padės gerinti kraujagyslių elastingumą ir mažinti cholesterolio sankaupas ant jų sienelių bei stiprins imuninę sistemą. Sutrikusį širdies ritmą atstatyti padės gudobelės ekstraktas, o šąlančių galūnių problemą spręs maisto papildai su ginkmedžiu.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai (1)